Toks veikimo modelis verslui leidžia efektyviau valdyti ir automatizuoti procesus, sparčiau auginti užsakymų skaičių. „Tamsiosios“ parduotuvės skiriasi nuo kitų maisto prekių parduotuvių tuo, kad vartotojai maistą gauna čia ir dabar. Atlikę užsakymą per programėlę jie iškart mato jo kelią ir kada atvyks. Šių parduotuvių valdytojai skelbia, kad užsakymas paprastai įvykdomas per keliolika minučių arba iki pusvalandžio. Kitose el. parduotuvėse užsakymo kartais tenka laukti valandą ar dvi, dažnai ir parą.

Tokių tamsiųjų parduotuvių galima pamatyti užsienyje, vienas didesnių pavyzdžių – vokiečių „Gorillas“.

Baltijos šalyse praeitą vasarą taip pat startavo pavėžėjimo paslaugų platformos „Bolt“ parduotuvės „Bolt Market“, o spalį pirmoji parduotuvė buvo atidaryta Vilniaus Šnipiškių mikrorajone, kiek vėliau – Kaune, o šiemet planuoja agresyvią plėtrą.

Metų pabaigoje viena seniausių šalyje internetinių maisto ir kasdienių prekių parduotuvių „Barbora“ Vilniuje atidarė pirmąją hibridinę tamsiąją parduotuvę. Bendrovė planuoja atidaryti daugiau tokių parduotuvių Kaune ir Klaipėdoje, taip pat ir Latvijoje bei Estijoje.

Restoranų maisto pristatymo paslaugas teikiantis „Wolt“ taip pat atidarė pirmąją „dark store“ parduotuvę Estijoje, o dabar planuoja žengti ir į Lietuvą.

Ekspertų teigimu, mažmeninės prekybos maisto produktais rinka Lietuvoje itin pripildyta, el. prekybos platformas turi beveik visi pagrindiniai žaidėjai: „Maxima“ prekes pristato per „Barborą“, „Iki“ – „LastMile“, „Rimi“ vysto savo el. parduotuvę „Rimi.lt“. Maistu prekiauja ir tokios el. parduotuvės kaip „Senukai“ ir „Pigu.lt“ ir kt.

Kai kurie el. prekybos atstovai svarsto, kad elektroninė prekyba yra daug investicijų reikalaujanti sritis, į kurią galbūt nesunku įeiti, bet sudėtinga išlikti. Tai rodo ir nesėkmingi pavyzdžiai. Per pirmąjį karantiną itin greitai startavusi „Citybee“ maisto prekių pristatymo paslauga veikė vos kelis mėnesius.

„Barbora“ atidarė hibridinę tamsiąją parduotuvę
Foto: Įmonės nuotr.

Abejoja, kiek tokia paslauga aktuali Lietuvai

Kainų palyginimo portalo Pricer.lt Maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas svarsto, kiek 15 minučių atvežimo paslauga yra aktuali Lietuvai.

„Ji labai gerai veikia didmiesčiuose, bet ne tokio dydžio miestuose kaip Vilnius, tai – Maskvoje, Londone, kur iki parduotuvės prieiti žmogui yra problemų. Vienas mano kolega gyvena Maskvos rajone, šalia jo namų parduotuvė, kuri jam nepatinka, o ją pakeisti kainuoja 2 val. gyvenimo. Tai tokiuose didmiesčiuose, kur laikas – pinigai, tai svarbi ir įdomi paslauga, tos juodosios parduotuvės garantuoja artumą prie pirkėjo ir užtikrina, kad prekės pasieks greitai.

Tačiau pas mus prekybos tinklų parduotuvių tinklas – labai tankus. Bet kokiame Vilniaus mikrorajone išeisi į gatvę ir per 15 minučių pasieki ne vieną, o kelis tinklus pėsčiomis. Tai laiko taupymas daugiau filosofinis klausimas.

Kitas klausimas – asortimentas. Pavyzdžiui, „Barboroje“ – gana didelis prekių pasirinkimas, bet „Wolt“ ir „Bolt“ – bus gana ribotas. Mažiausią asortimentą deklaruojanti parduotuvė „Lidl“ turi 3600 pavadinimų, tai jie dubliuoja parduotuves prie namų. Įdomu bus pamatyti, kaip visa tai vystysis, bet nemanau, kad greito pristatymo paslauga turės daug privalumų“, – komentuoja mažmeninės prekybos ekspertas.

Orientuojasi į kitokį vartotoją

Kaip sako „Bolt Market“ vadovė Lietuvoje Emilija Dadonaitė, tamsiosios parduotuvės orientuotos į greitą vartotoją, todėl tai yra pagrindinis jų išskirtinumas mažmeninės prekybos rinkoje, kuri ir taip, pasak ekspertų, Lietuvoje yra perpildyta.

„Esame orientuoti į greitą vartotoją, kuris grįžęs po darbų namo nebenori keliauti į parduotuvę, nori pasigaminti ką nors įmantresnio, bet pamato, kad kažko trūksta šaldytuve. Jam tereikia atsidaryti programėlę ir užsisakyti prekių. Kiti rinkos žaidėjai nėra tiek orientuoti į skubantį vartotoją.

Mūsų vartotojas – tas, kuris ko nors pritrūksta vakarienei, tarkim, grietinės prie cepelinų ar sūrio prie makaronų. Jis žino, kad dėl vienos prekės jam teks keliauti į parduotuvę, jis taupo savo laiką“, – sako ji ir įvardija, kad populiariausios prekės – bananai, vanduo, duona ir pienas.

Kaip aiškina pašnekovė, „Bolt Market“ pagrindinis tikslas – 2 km spinduliu pristatyti vartotojams prekes per 15 minučių nuo užsakymo. Vieną užsakymą vykdo vienas kurjeris, kai įprastose el. maisto platformose vienas darbuotojas vienu pakrovimu gali įvykdyti 5 ar net 10 užsakymų.

„Kad įvykdytume užsakymą taip greitai, turime turėti didelį skaičių parduotuvių mieste. Labiau nutolusiuose mikrorajonuose pristatymas dėl spūsčių ir kitų veiksnių gali užtrukti. Tačiau beveik visi užsakymai atvyksta iki pusvalandžio“, – tikina ji.

Kol mieste veikia viena parduotuvė, prekių pristatymas 4 km spinduliu – nemokamas. Toliau esantiems užsakymams kas kilometrą prisideda papildomas euras.

„Kai atsiras daugiau parduotuvių, išliks tas pats, tik kad nemokamas pristatymas bus taikomas 2 kilometrų spinduliu“, – sako E. Dadonaitė ir priduria, kad minimalus krepšelio užsakymo dydis – 5 eurai.

„Paprastai žmonės užsisako prekių už daugiau nei 5 eurus. Dažniausiai jei yra tolesni užsakymai – jie ir didesni. Kai yra didesnis užsakymas, tai automatiškai vartotojas ir moka už atvežimą. 4 kilometrų spinduliu matome daugiau mažesnių užsakymų, kurie yra nemokami“, – aiškina pašnekovė.

Bolt Market parduotuvė
Foto: Bendrovės nuotr.

Asortimentas tamsiojoje „Bolt Market“ parduotuvėje nedidelis – iki 2 tūkst. būtiniausių prekių. Kaip tikina E. Dadonaitė, parduotuvė asortimentą keičia pagal vartotojų poreikį, tad laikui bėgant, jis tik didės. Tikslas – padidinti prekių pasirinkimą iki 4 tūkst.

„Bolt Market“ dirba su visais didžiausiais tiekėjais Lietuvoje, jų turi apie 40-50, tad asortimentas beveik nesiskiria nuo esančio didžiųjų prekybos tinklų lentynose. Tačiau kai kurios prekės gali būti brangesnės nei įprastose fizinėse parduotuvėse.

„Stengiamės išlikti konkurencingi ir siūlyti kaip įmanoma geresnes kainas vartotojui, todėl deramės dėl prieinamų kainų. Pačių populiariausių prekių kainos labai panašios į didžiųjų prekybos tinklų kainas. Mažiau populiaresnės yra šiek tiek brangesnės“, – pažymi „Bolt Market“ Lietuvoje vadovė.

„Bolt Market“ parduotuvės Vilniuje ir Kaune dirba nuo 7 val. ryto iki 2 val. nakties darbo dieną, o penktadieniais-šeštadieniais – visą parą. Pasak vadovės, tai – dar vienas parduotuvės privalumas prieš didžiuosius tinklus: „Esame viena iš nedaugelio parduotuvių, kuri dirba visą parą savaitgalį ir gali atvežti prekių iki pat namų durų. Tai matome, kas susidomėjimas tikrai nemažas ir naktimis.“

„Bolt Market“ operacijų vadovė Emilija Dadonaitė
Foto: Bendrovės nuotr.

Planuoja agresyvią plėtrą

Anot pašnekovės, per pastaruosius 3 mėnesius „Bolt Market“ Lietuvoje užaugo 20 proc. užsakymų skaičiumi, o vartotojų turi apie 23 proc. daugiau nuo pirmo mėnesio. Šiemet suplanuota agresyvi parduotuvių plėtra. Tikslas – iki metų pabaigos atidaryti 7-20 naujų parduotuvių. Pašnekovė mano, kad po 2-3 metų ši veikla jau taps pelninga.

Netrukus turėtų atsidaryti dvi parduotuvės Vilniuje – Naujamiestyje, Ukmergės plente. Kaune taip pat greitu metu atsidarys keletą naujų parduotuvių. Tačiau bendrovė neapsiriboja tik didžiaisiais miestais, šiemet žada pradėti veiklą Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Kaip tikina E. Dadonaitė, pagrindinis iššūkis plečiantis – tinkamų patalpų paieška. Plėtrai pasirinkta ir miestų centrai, ir miegamieji mikrorajonai.

„Tai standartinės patalpos – pirmas aukštas, 300-400 kv. m, kad būtų galimybė privažiuoti tiekėjams ir kurjeriams. Tokių patalpų pasiūlos, ypač didmiesčiuose, yra gana mažai. Daug verslų pakeitė savo taktiką, ieško patalpų ne prekybos centruose, kur daug fizinių vartotojų, o kaip tik kitur, nes situacija rinkoje pasikeitė. Taigi patalpų paieškos prailgina naujų parduotuvių atidarymą.

Matome, kur yra „karštosios“ zonos, kur važiuoja daugiausia užsakymų, atitinkamai plėtrai orientuojamės į tuos rajonus. Tam tikri rajonai – miegamieji, bet taip pat kur daugiausia biurų, pavyzdžiui, Konstitucijos pr. Žmonės užsisakinėja maisto produktų ir į biurą, kad pasigamintų pietus darbo vietoje“, – pasakoja ji.

„Bolt Market“
Foto: Įmonės nuotr.

Anot pašnekovės, darbuotojų klausimas nėra stabdis plėtrai. Nors pripažįsta, kad ypač piko metu ir savaitgaliais, kurjerių kartais pritrūksta. Šiuo metu užsakymus vykdo „Bolt Food“ kurjeriai, kurie pristato ir maistą iš restoranų. Ateityje, kaip tikina, bus sudaroma specializuota kurjerių komanda. Parduotuvėje vidutiniškai dirba 10-20 surinkėjų. Kiekvienai naujai parduotuvei reikės bent jau po 10 darbuotojų, jų paieškos jau prasidėjo.

„Į darbuotojus investuojame ganėtinai daug laiko, žinome, kur norime būti po metų ir dvejų, iš anksto jų ieškome. Taigi su surinkėjais problemų nėra. Greitu metu galvosime ir apie savo kurjerius, nes kurjeriai, kurie dirba su maisto prekėmis, jiems riekia daugiau apmokymų“, – sako ji.

„Wolt“ planuoja atidaryti savo parduotuvę

Apie planus atidaryti „tamsiąją“ parduotuvę Lietuvoje skelbė ir technologijų startuolis „Wolt“, šiuo metu vartotojams teikiantis restoranų maisto pristatymo paslaugas. Tačiau jo atstovai kol kas nekomentuoja savo planų Lietuvoje.

Internete galima rasti darbo skelbimų, kuriuose ieškoma būsimos parduotuvės Vilniuje vadovo ir darbuotojų, tad galima daryti prielaidą, kad šiemet sostinėje gali pasirodyti pirmoji „Wolt Market“ parduotuvė. Praeitų metų pabaigoje tokia parduotuvė turėjo pasirodyti ir Estijoje, o pirmoji „Wolt Market“ buvo atidaryta Helsinkyje 2020 m. pavasarį.

Pernai vasarą išplatintame pranešime užsiminta, kad Vilniuje bus siūloma 1,5–2 tūkst. skirtingų prekių pristatymo į namus per 15–20 minučių paslauga.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Barborą“ paskatino darbo jėgos trūkumas

Didžiausia Baltijos šalyse elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ Vilniuje taip pat atidarė hibridinę tamsiąją parduotuvę, kurioje prekės renkamos tik el. parduotuvės klientams. Pilnu pajėgumu „Barboros“ hibridinis „dark store“ pradėjo veikti dar ne taip seniai – gruodžio mėnesį. Platformos vadovas Andrius Jurgelevičius sako, kad būtent darbo jėgos iššūkiai paskatino ieškoti būdų, kaip efektyvinti platformos veiklą.

„Pastaraisiais metais „Barbora“ labai sparčiai augo – tiek klientų užsakymų srautu, tiek komandos dydžiu. 2021-ieji pateikė ir naujų iššūkių darbo rinkoje. Visa tai paskatino mus ieškoti naujų plėtros ir didesnio efektyvumo sprendimų. Lenkijoje jau turime patirties su „dark store“ modeliu, todėl jį matėme kaip šiuo metu tinkamiausią galimybę didinti operacijų efektyvumą ir iš dalies spręsti darbo rinkos iššūkius“, – pasakoja jis.

Bendrovė pasirinko hibridinį variantą – dalį prekių surinkti tamsiojoje parduotuvėje-sandėlyje, dalį – kaip ir anksčiau „Maximos“ parduotuvėje.

„Hibridinis „dark store“ modelis leidžia pasiekti didesnį operacijų efektyvumą ir užtikrinti dar geresnę kokybę, išnaudojant jau turimą partnerių – „Maximos“ prekybos tinklo – infrastruktūrą ir tiekimo grandinę. Šiuo metu toks modelis mums leidžia efektyviausiai išpildyti klientų lūkesčius ir per trumpiausią laiką pristatyti kuo daugiau užsakymų“, – dėsto A. Jurgelevičius.

Vadovas skaičiuoja, kad šis modelis galėtų padėti prekių surinkimo efektyvumą pagerinti bent 30 proc.: „Gana sparčiai artėjame prie šio tikslo. Jau dabar esame pasiekę penktadaliu didesnį efektyvumą nei įprastuose surinkimo centruose. Vadinasi, tas pats darbuotojų skaičius paruošia daugiau užsakymų, kuriuos kurjeriai pristato klientams.“

Iš hibridinio „dark store“, kuris veikia „Maxima Bazėje“, užsakymai vežami visame Vilniaus mieste ir iki pat Lentvario, Trakų, Sudervės, Zujūnų, Buivydiškių. Pristatymo laikas nesiskiria nuo kitų surinkimo centrų ir priklauso nuo užsakymų srauto. Pašnekovas pažymi, kad „Barbora“ siekia klientams prekes pristatyti tą pačią dieną, tačiau, kaip žinia, jų kartais tenka palaukti iki kitos dienos.

„Barbora“ atidarė hibridinę tamsiąją parduotuvę
Foto: Įmonės nuotr.

Planuose – dar kelios hibridinės parduotuvės

Paklaustas, kaip vertina naujus žaidėjus šiame maisto prekių pristatymo segmente, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad esminis dalykas, kuris skiria „Barborą“ nuo „Wolt“ ir „Bolt“, – asortimento dydis.

„Greito prekių pristatymo e. parduotuvės dažniausiai siūlo ribotą, tik būtiniausių prekių asortimentą, kuris siekia iki 2 tūkst. prekių. Jos veikia kaip papildančios pagrindinį gyventojų apsipirkimą fizinėje parduotuvėje ar tokio e. parduotuvėje kaip „Barbora“. Mūsų asortimentas siekia iki 15 tūkst. prekių, todėl gyventojai čia gali rasti tiek tas pačias būtiniausias prekes, tiek įsigyti pirkinių visai savaitei“, – komentuoja „Barboros“ vadovas.

Artimiausiuose „Barboros“ planuose – atidaryti tokias hibridines tamsiąsias parduotuves Kaune ir Klaipėdoje, taip pat ir Latvijoje bei Estijoje.

„Ar ateityje galėtume pereiti pilnai prie tokio modelio, dar anksti pasakyti. Svarstome įvairias galimybes toliau plėstis ir augti“, – pažymi A. Jurgelevičius.

Andrius Jurgelevičius
Foto: Bendrovės nuotr.

„Wolt“ maisto prekes pristato iš partnerių

Skelbiama, kad „Wolt Market“ paslauga iš tamsiosios parduotuvės „Wolt“ platformoje bus teikiama atskirai nuo restoranų maisto ir mažmenininkių – „Wolt“ partnerių – prekių pristatymo į namus paslaugų. Taigi ši platforma jau dabar Lietuvoje teikia maisto ir kitų prekių pristatymo paslaugą tik ne iš savo specializuotų parduotuvių-sandėlių, o partnerių, tokių kaip „Rimi“ ir kt.

„Wolt“ vadovė Baltijos šalyse Liis Ristal Delfi sako, kad šiuo metu platforma bendradarbiauja su daugiau kaip 300 skirtingų parduotuvių, iš kurių galima užsisakyti nuo maisto prekių iki kosmetikos ir elektronikos. Užsakymai pristatomi per 30 minučių.

Paprastai prekės pristatomos 4-6 km spinduliu nuo parduotuvių, o pristatymo mokestis – svyruoja 1,5–3 Eur. Šią paslaugą ketinama plėsti ir kituose miestuose, tačiau „Wolt“ atstovai šios informacijos nedetalizuoja.

Daugiau tokio platformos veiklos modelio privalumų įžvelgia ir Pricer.lt ekspertas P. Čepkauskas.

„Tiek maisto iš restoranų, tiek maisto produktų pristatymas – tik dalies schemos uždengimas. Jie siūlo tik maisto produktus ir patiekalus. Idealiu atveju būtų kaip, tarkim, JAV siūlo „Uber“ – kurjeris atveža paruoštą picą ir, jei dar ko nors prireikia, bakalėjos prekių – druskos, miltų ir t. t. Logikos visa šiame reikale yra, bet pristatyti tik grynai prekes per 15 minučių reikės pirkėjui įrodyti, kad jam sukuria didelę vertę“, – svarsto jis.

Vis dėlto jis sutinka, kad el. maisto ir kitų prekių platformos ilgainiui turėtų pereiti į hibridinį veikimo modelį, kai dalis prekių bus surenkamos sandėliuose.