Užsienio investuotojus vienijančios asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigė, kad iš asociacijai priklausančių maždaug 70 įmonių dvi tarptautinės bendrovės turi problemų dėl Kinijos, tačiau kraustytis iš Lietuvos neplanuoja.
„Nereiškia, kad šiandien uždarys gamyklą ir išsikraustys. Žinoma, jei planavo plėsti dar ir daugiau daryti Lietuvoje, tai klausimas, ar jie tą darys, – jie lauks ir žiūrės, kaip bus. Kai kurios įmonės sako, kad apskritai transportavimas, logistika į Kiniją yra velniškai brangus malonumas, pabrango gal trigubai, ir konteineriai. Europa turėtų pergalvoti ir trumpinti tiekimo grandines, kaip buvo pradėta kalbėti per pandemiją, ir visi ėmė galvoti, kad reikia peržiūrėti grandines“, – BNS sakė R. Skyrienė.
„Bet gali ir kita kryptimi pradėti judėti, iš Kinijos išeiti. (...) Importas yra didesnė problema, nes reikia ir žaliavų, komponentų“, – teigė ji.
Užsienio žiniasklaida gruodį skelbė, jog Kinija spaudžia Vokietijos automobilių dalių gamintoją „Continental“ nebenaudoti jos gamykloje Lietuvoje pagamintų komponentų. Kauno LEZ taip pat veikia kita Vokietijos automobilių komponentų gamintoja „Hella“.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė gruodį patvirtino gavusi Vokietijos įmonių asociacijos kreipimąsi apie patiriamą spaudimą iš Kinijos, tačiau abejojo, ar yra reali grėsmė, kad didelės tarptautinės verslo kompanijos trauksis iš Lietuvos.
Pasak Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, daugėja Lietuvos įmonių, kurios keičia savo jurisdikciją.
„Neminėsiu pavadinimų, bet keičiančių jurisdikciją ar papildančių jurisdikciją kitomis šalimis daugėja. Tie, kas dirba su logistika ir tiekimu, – maždaug 8-10 įmonių“, – BNS sakė V. Janulevičius.
Jo teigimu, dalis įmonių apsisprendžia nebenaudoti žaliavų, medžiagų iš Kinijos ir ieško kitų pardavimo ir pirkimo kelių: „Vyksta toks dvipusis judėjimas“.
„Daugeliu atveju situacija sudėtinga. Įmonės kapstosi pačios, kaip gali, bet prie visų tų aplinkybių, tranzito uždarymo, priešsankcijų įtampos yra“, – kalbėjo pramoninkų prezidentas.
V. Janulevičius sakė verslo santykiuose su Kinija pozityvumo kol kas neįžvelgiantis. Anot jo, pasitaiko pavienių atvejų, kai ilgiau palaukę kroviniai yra įleidžiami, tačiau didžioji dalis turi sunkumų.
„Kai kurie pavieniai, kas išlaukė virš trijų mėnesių, kai kuriuos konteinerius yra praleidę, bet su trijų mėnesių pavėlavimu, su užlaikymu uostuose ar muitinės sandėliuose, ar kitose vietose“, – sakė jis.
V. Janulevičius yra sakęs, kad šiemet Lietuvos įmonės dėl Kinijos įvestų apribojimų per metus gali patirti apie 300 mln. eurų nuostolių.
Europos Komisija (EK) trečiadienį pranešė patvirtinusi 435 mln. vertės Lietuvos pagalbą nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms. Ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad tai pirmoji iš kelių suplanuotų paramos priemonių, kuriomis galės pasinaudoti ir nuo Kinijos veiksmų nukentėjęs verslas.
Paskoloms bus skirta iki 200 mln. eurų: po 100 mln. eurų – apyvartinėms lėšoms ir investiciniams projektams.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, ji išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų, todėl lietuviški kroviniai negali patekti į šalį.
Taip pat skelbiama, jog Kinija spaudžia užsienio įmones gamyboje nebenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų.