„Vertindami didžiųjų šalies mokesčių mokėtojų indėlį į šalies biudžetą, priėmėme sprendimą, kad aibė, kuri yra, bus prižiūrima dar atidžiau (...). Šią aibę didiname 200 mokesčių mokėtojų ir pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos atrinkti šitie mokėtojai, tai yra įmonės, kurios sumokėjo per metus daugiau kaip 2,5 mln. eurų mokesčių arba jų pardavimo ribos siekė ir viršijo 30 mln. eurų", – spaudos konferencijoje kalbėjo VMI viršininkės pavaduotojas Arūnas Klerauskas.

„Kalbant apie didžiuosius mokesčių mokėtojus, tai visų pirma noriu akcentuoti, kad santykinai nedidelis skaičius mokesčių mokėtojų sumoka net 41 proc. visų surenkamų mokesčių“, – sakė jis.

Pasak VMI, didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamentas pernai kuravo 552 didžiuosius mokesčių mokėtojus, kurie 2021 metais į VMI sąskaitą sumokėjo 5 mlrd. eurų mokesčių ir įmokų, tai sudarė 41 proc. VMI gautų pajamų.

Praplėtus departamentą, padidinta jo kuruojamų mokesčių mokėtojų aibė, įtraukiant mokesčių mokėtojus, sumokančius didžiausią dalį mokesčių arba vykdančius didžiausius pardavimus.

Pasak inspekcijos, kokybiška didesnė mokesčių mokėtojų aibės priežiūra padės užtikrinti didesnę valstybės biudžeto pajamų dalį.

Edita Janušienė
Foto: VMI nuotr.

Stebės statybų sektorių, elektroninę erdvę

VMI teigimu, pastaruoju metu jau imtasi priemonių mažinti šešėlį atskirose veiklose. Jau įsigaliojo nauja automobilių registravimo tvarka, kiekvienam automobiliui suteikiant unikalų kodą SDK, o nuo šių metų balandžio dirbantieji statybų sektoriuje privalės turėti skaidriai dirbančiojo identifikacinį kodą. Rengiami teisinio reguliavimo pakeitimai automobilių remonto srityje.

„Šių reikalavimų įgyvendinimas taps mūsų darbo dalimi ir palies tokius sektorius, kaip statyba, automobilių prekyba ir remontas. Pandemijos laikotarpiu komercinės veiklos internete bei socialiniuose tinkluose plėtrai įgavus dar didesnį pagreitį ir mes didinsime savo pajėgumus šitoje veiklos srityje, tai daugiau žmonių stebės elektroninę erdvę, sieksime identifikuoti neregistruotą veiklą ir sudėtingesnius mokesčių vengimo atvejus“, – sakė A. Klerauskas.

Kalbėdamas apie šešėlinės ekonomikos dalį jis teigė, kad tai išmatuoti sunku, bet ji mažėja.

„Iš tiesų jeigu kalbėtume apie vadinamą šešėlio lygmenį, deja, bet nėra tokio termometro, su kuriuo galėtum išmatuoti tą lygį (..) Įvardysiu oficialų šaltinį, statistikos departamentą, kurio paskutinis įvertis buvo už 2020 metus ir Lietuvos oficialiai neapskaitytos ekonomikos lygis buvo įvertintas kaip 13 proc. punktų nuo BVP“, – sakė A. Klerauskas.

Jis priminė, jog būta vertinimų, kad šešėlinės ekonomikos lygis šalyje siekia net ir 20 proc.

„Visokių vertinimų diapazonas yra labai išsiskaidęs. (...) Tai bendra tendencija yra tokia, kad tiek pagal Statistikos departamento vertinimą, tiek pagal įvairias apklausas, šešėlinė ekonomika mažėja“, – sakė jis.

VMI vadovė Edita Janušienė sako, kad PVM atotrūkio mažėjimo tendencija yra nuosekli, nors ir ne tokia staigi, kaip galbūt norėtųsi.

„Bet stabilus nuoseklumas čia yra labai svarbu. Neabejoju, kad 2025 metais mes pasieksime mūsų išsikeltą tikslą - PVM atotrūkį sumažinti iki 15 proc. (...) 2019 metų pasiekimas – minus 3 proc. punktai palyginti su 2018 metais (nuo 24,4 iki 21,4 proc. – red.), – buvo pats didžiausias per pastaruosius kelerius metus. 2020 metų prognozė yra 20 proc. – į mažėjančią pusę“, – sakė ji.

Anot A. Klerausko, žvelgiant mokestinio piktnaudžiavimo požiūriu dar ne vienerius metus vienas iš inspekcijos tikslų bus PVM atotrūkio mažinimas ir įvairių pažeidimų PVM srityje užkardymas.

Išliks ir dėmesys asmeninio naudojimo problemai

Siekdama nustatyti automobilių naudojimo vadovų ir darbuotojų asmeniniams poreikiams tenkinti mastą bei įsitikinti, kad tokiais atvejais yra laikomasi atitinkamų teisės aktų reikalavimų 2021 m. įgyvendino įvairias tikslines priemones, kurių metu įmonės dėl automobilių naudojimo savarankiškai deklaravo 1,8 mln. eurų mokesčių, o 2,7 mln. eurų apskaičiuoti, atlikus kontrolės veiksmus.

„Praėjusiais metais, neketindami taikstytis su situacija kuomet įmonių vardu įsigyti automobiliai ir nekilnojamas turtas yra masiškai naudojami privatiems poreikiams tenkinti, nesilaikant atitinkamų mokestinių taisyklių, ėmėmės plataus masto veiksmų ir juos tęsime šiais metais“, – sakė A. Klerauskas.

„Galiu patikinti, kad šioje veikloje nepritrūksime jėgų ir kantrybės, siekdami esminių pokyčių. Todėl tuos, kurie vis dar neigia pakankamai akivaizdžius ir tikrai įrodomus faktus, (raginame – red.) nelaukti mūsų vizito ir pradėti laikytis reikalavimų“, – tikino jis.


Pasak VMI, pernai jos dėmesio sulaukę mokesčių mokėtojai papildomai į biudžetą turi sumokėti 72 mln. eurų mokesčių, o apie 95 mokesčių mokėtojų veiksmuose nustatytus nusikalstamų veikų požymius, dėl kurių valstybės biudžetui galėjo būti padaryta 13,8 mln. eurų žala, VMI pranešė teisėsaugos institucijoms.

Be to, po inspekcijos nurodytų įvairių prieštaravimų ir neatitikimų, iškeltų klausimų, mokesčių mokėtojai savarankiškai tikslino deklaruotus duomenis bei sumokėjo 44,7 mln. eurų papildomų mokesčių.

Kontroliuodama, ar mokesčių mokėtojai tinkamai vykdo mokestines prievoles, taip pat siekdama mažinti šešėlinę ekonomiką, pastaraisiais metais VMI didesnį dėmesį skyrė statybų, viešojo maitinimo, naudotų automobilių prekybos ir remonto bei odontologijos sektoriams, taip pat vykdė komercinės veiklos elektroninėje erdvėje priežiūrą.

Foto: Shutterstock


Pasak A. Klerausko, vienas iš pokyčių, kurio bus siekiama priežiūros veikloje – kad VMI dėmesys būtų nukreiptas į einamąjį mokestinį laikotarpį, tai yra, kad kontrolė vyktų maksimaliai „realiu laiku“, ir atitikties teisės aktų reikalavimams, susijusiems su teisingu mokesčių deklaravimu bei sumokėjimu laiku, užtikrinimu.

„Tai yra, siekiama nustatyti deklaruotus neatitikimus ir apie juos informuoti klientus nedelsiant, taip sumažinant klientų patiriamas išlaidas“, – pranešime sako A. Klerauskas.

Jis pažymėjo, kad šiais metais inspekcija, planuodama mokestinių prievolių tinkamo vykdymo priežiūrą, jau vadovavosi nuostata, jog polinkis į mokesčių vengimą yra konkrečių mokesčių mokėtojų, o ne ekonominių veiklų būdinga savybė, todėl be dėmesio neliks nė viena sritis.