Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. bendras Lietuvos prekių eksportas paaugo 20,5 proc. per metus (be naftos – 16,4 proc. per metus). Pirmąjį ir antrąjį metų pusmečius eksporto augimo tempas buvo panašus. Pernai metų antrąjį ketvirtį fiksuotas didžiausias augimas dėl žemos 2020 m. bazės efekto, nes tuo metu Lietuvoje ir kitose šalyse dėl COVID-19 pandemijos buvo įvesti ribojimai verslo veikloms.
„Apžvelgiant 2021 m. prekių eksporto rodiklius, galime daryti išvadą, kad net ir sudėtingoje geopolitinėje ir ekonominėje aplinkoje Lietuvos eksportuotojai gerai prisitaikė – jų veiklos rezultatai buvo vieni geriausių per pastarąjį dešimtmetį. Matome, kad pagal prekių eksporto struktūrą didžiausią teigiamą įtaką bendram eksporto augimui darė lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas“, – „Verslios Lietuvos“ pranešime sako Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė.
Lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas siekė 25,9 proc. per metus (be naftos produktų – 20,7 proc.), reeksportas augo 12,7 proc. (be naftos produktų – 10,6 proc.). Jau nuo 2021 m. pradžios, didžiausią teigiamą įtaką lietuviškos kilmės prekių eksporto augimui turėjo chemikalų ir chemijos pramonės gaminių eksportas ir ši tendencija tęsėsi visus metus. Šių produktų eksporto didėjimas per 2021 m. nulėmė beveik trečdalį viso lietuviškos kilmės prekių eksporto augimo (7,2 proc. p. iš 25,9 proc.).
Taip pat teigiamą įtaką darė ir kiti svarbiausi Lietuvos eksportuojantys sektoriai – naftos pramonė (7 proc. p.), inžinerinė pramonė (4,2 proc. p.), baldai (2,5 proc. p.), medienos pramonė (2,4 proc. p.). Žemės ūkio ir tabako pramonės indėlis į eksporto augimą buvo neigiamas (atitinkamai -0,3 proc. p. ir -1 proc. p.).
Pagrindinės lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkos 2021 m. buvo Vokietija, JAV, Lenkija, Latvija ir Nyderlandai – jos kartu sudarė 40 proc. eksporto vertės. Pagrindinės reeksporto rinkos buvo Rusija, Latvija, Lenkija, Estija ir Baltarusija, kartu sudarydamos apie 60 proc. reeksporto vertės.
„Iš statistinių duomenų matome, kad geopolitinės įtampos Rytuose didelės įtakos Lietuvos eksporto rezultatams nedarė. Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano ir Kinijos rinkos lietuviškos kilmės eksporto struktūroje sudaro labai mažas dalis, todėl jų įtaka bendriems eksporto rodikliams yra itin menka“, – apibendrina J. Kalendienė.
2021 m. Baltarusija buvo 28-a, Rusija – 17-a, o Kazachstanas – 48-a rinka pagrindinių lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkų sąraše, jos kartu sudarė vos 2,5 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės. Lietuviškos kilmės eksportas į Baltarusiją paaugo 1,6 proc., į Rusiją ir Kazachstaną – atitinkamai 21 proc. ir 18,1 proc.
Į Kiniją lietuviškos kilmės eksporto vertė krito 30 proc., labiausiai (be žemės ūkio produktų) paskutinįjį metų ketvirtį – tuomet kritimas siekė 36,1 proc. Taivano rinka praradimų Kinijoje nekompensavo – lietuviškos kilmės eksporto vertė čia padidėjo 7,8 proc. Kinijos rinka sudaro 0,8 proc. eksporto vertėje, o Taivanas – 0,1 procento. Bendrai jų įtaka pernai metų eksporto augimo rodikliams buvo itin menka.
Pernai metais Rusija (1 pagal dydį), Baltarusija (5 pagal dydį) ir Kazachstanas (9 pagal dydį) išliko tarp pagrindinių Lietuvos reeksporto krypčių – jos reeksporto struktūroje kartu sudarė 35,1 proc. Vis dėlto į Baltarusiją reeksportas augo vos 0,8 proc., o į Rusiją ir Kazachstaną sumenko atitinkamai 4,2 proc. ir 11,6 proc. Menkėjančius reeksporto rezultatus šiose rinkose kompensavo augantis reeksportas į kitas šalis, bendrai reeksportas pernai paaugo 12,7 procento.
