Matukienė: GP pridarė daug blogo
Anot pašnekovės, dabar lieka neaišku, kaip vėl prisivilioti žmones, kurie tarsi atkrito dėl to, kad neturėjo galimybių paso ir negalėjo eiti į tam tikras parduotuves.
„Iš tikrųjų Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo taryba praktiškai nei vieną dieną nebuvo laiminga ir patenkinta, kad buvo įvestas šis galimybių pasas, nes po karantino buvo kitas toks žingsnis, kuris dar kartą padarė daug blogų dalykų smulkiam ir vidutiniam verslui, ypač toms šakoms, įmonėms, kurios prekiavo ne maisto prekėmis ir ypač paslaugų sektoriuje“, – įvertino D. Matukienė.
„Žinote, būtų geriausia, jeigu nebūtų jokių ribojimų, bet kadangi tie ribojimai išlieka, jie buvo ir per karantiną, ir toms maisto parduotuvėms, kuriose nereikėjo galimybių paso, manau, kad smulkiam verslui nebus jokių problemų apsiskaičiuoti, kiek jie turi kvadratų ir parašyti ant durų skelbimą, kiek tuo metu parduotuvėje gali būti žmonių. Manau, kad tai yra labai maža smulkiam verslui administracinė našta, žymiai geriau negu nesulaukti pirkėjų, kurie neturėjo galimybių paso“, – sako ji.
Paklausus, kaip bus tikrinama, ar laikomasi ribojimų, moteris tikina, kad ir patys žmonės turėtų būti atsakingi ir patys pasižiūrėti, kiek tuo metu parduotuvėje yra žmonių.
„Ne tik darbuotojai, mes vertinkime ir pirkėjus, ir tuos lankytojus. Jie irgi gali pasižiūrėti, kiek tuo metu yra žmonių parduotuvėje per kokį langą – tai nėra sunku, nėra problemų, taip pat gali tiesiog atsidaryti duris ir pasižiūrėti, kiek tuo metu yra žmonių. Nemanau, kad tai yra problema“, – įsitikinusi pašnekovė.
Gpaso nebelieka, o problemų – ne viena
Visgi, įsitikinusi D. Matukienė, problemų bus, net ir be galimybių paso.
„Smulkiame versle nuo trisdešimt iki penkiasdešimt procentų per šį galimybių paso įvedimą smulkus verslas prarado, manyčiau, tokia pati dalis atsiras, jeigu nebus kitų, o jų jau matome, kiek atsiras daugiau problemų, žinote, yra sudėtinga prarasti klientą ir vėl jį prisipratinti, su juo vėl bendrauti ir įrodyti, kad tavo prekė ar paslauga yra gera, tinkama. Dar vienas dalykas, nežinau, kiek bus galima sugrąžinti tų, kas nuėjo į šešėlį ir kurie galbūt matydami kokios yra energijos kainos, gali būti, kad jie iš viso negrįš – kaip dirbo šešėlyje, taip ir dirbs. Jų tikrai niekas nesugebės išgaudyti ir rasti“, – sako ji.
Daug problemų kelia ir išaugusios maisto, energijos kainos.
„Taip pat daugiau problemų gali įnešti energijos kainos, kurios pabrango nuo 1,8 iki 4, 4 karto atskirose verslo šakose ir kalbu apie Lenkijos efektą, apie tai, kad ten maisto prekėms yra nulinis PVM. Mūsų žmonės tikrai nėra tokie turtuoliai, kad galėtų leisti savo sunkiai uždirbtus mažus pinigėlius, kai taip žymiai pabrango prekės“, – įsitikinusi pašnekovė.
Laidoje D. Matukienė taip pat įvertino ir nuostolius, kuriuos patirsime dėl Lenkijos.
„Manau, kad patirs labai ryškius nuostolius ir ne tik Lietuvos verslas, bet ir Lietuvos biudžetas. Tikrai kai kurie garbūs ekonomistai, turintys labai solidžius atlyginimus, jie galvoja, kad viskas labai paprasta eiliniams žmonėms. Jeigu gauna atlyginimus penkis kartus mažesnius, nei ponai ekonomistai, bankų atstovai, tai ką daryti žmogui, kuris turi išlaikyti šeimą, neįlįsti į skolas už energiją, ir už maistą. Kitos išeities jie neturės“, – sako D. Matukienė.
Daugiausia nerimo kelia būtent energijos kainos, dėl kurių verslas prašo valstybės kompensacijų.
„Kol kas mes pasidarėme tokias ataskaitas už energijos kainas už praeitus metus nuo pirmo iki vienuolikto mėnesio, ir atskirai už dvyliktą mėnesį. Mes pamatėme tikrai stulbinančius skaičius, čia tikrai tikimės valstybės institucijų pagalbos šioje srityje, o dėl maisto kainų siūlome platų diskusijų lauką, ką iš tiesų galime padaryti ir ką reikia daryti, o reikia daryti skubiai“, – sako D. Matukienė.
Matukienė: visiškai apie verslą nėra kalbama
Pašnekovė tvirtina, kad verslas ne tik paliktas nuošaliau, apie jį, pasak pašnekovės, net nebegalvojama.
„Ne tik verslas paliekamas nuošaliau, visiškai apie verslą nėra kalbama. Mūsų pasiūlymas ir Vyriausybei, Seimui, prezidentui jau rašėme, kad pirmus penkis ateinančius mėnesius mes prašome kompensacijos penkiasdešimt procentų tų sumokėtų sąskaitų ir mechanizmą galime pasiūlyti, kaip tą galima padaryti ir reikėtų verslą mūsų gelbėti, nes jeigu mokėjai tūkstantį vidurkį už energiją ir staiga per vieną mėnesį atsiranda keturi tūkstančiai – tai iš kur imti apyvartines lėšas, ir paskolos čia nepadės, nes smulkiam verslui niekas tų paskolų neduoda“, – sako pašnekovė.
Scenarijai, kaip pastebi pašnekovė, išties liūdni, jeigu nebus sulaukta paramos iš valstybės.
„Na, žinote, koks scenarijus laukia... Galima spėti. Pirmas scenarijus: kai kurie vegetuos, kai kurie bankrutuos, kai kurie sugebės užsidaryti, jei neturi paskolų, įsiskolinimų ir eis į Užimtumo tarnybą, kiti pasiieškos kitų šalių, kuriose yra šiek tiek kitokios sąlygos, važiuos ten ir vidutinė mūsų klasė dar susilpnės, o kai susilpnės, vėl užsisuka ekonomikos ratas. Kuo mažiau turinčių pinigų, tuo mažiau perka, kuo mažiau perka, kiti turi kelti kainas arba bankrutuoti, tokia karuselė ir verda Lietuvoje“, – baiminasi D. Matukienė.
