Susitikime su žurnalistais pastebėjus, kad papildomos pajamos gyventojams gali padidinti paklausą, dėl ko ir toliau didėtų kainos, G. Šimkus atsakė, kad argumentaciją supranta, bet poveikio prasme skaičių kol kas neturi.
Jis pastebėjo, kad išaugusios energijos kainos mažina galimybes vartoti kitas prekes ir paslaugas.
„Nėra taip vienpusiškai, kad infliacija padidina biudžeto pajamas iš PVM. Reikėtų atlikti sudėtingus skaičiavimus, kad būtų galima atsakyti (ar priemonė gali prisidėti prie struktūrinės infliacijos – „Delfi“)“ – sakė jis.
Pirmininkas pridūrė, kad Lietuvos ekonomikos vidaus paklausa yra stipri, pajamos augančios.
„Papildomas skatinimas didina procikliškumą. Tačiau yra ir politinio pasirinkimo klausimas, kurį puikiai suprantu. Padėti pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms yra svarbu.
Taip pat kalbame apie gana ribotas priemones finansine prasme. PVM sumažinimas kainuotų kelias dešimtis milijonų eurų“, – sakė jis.
Kaip skelbta, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasiūlė neapmokestinamąjį pajamų dydį padidinti nuo 460 iki 510 eurų, taip pat išmokėti 100 eurų vienkartines išmokas pensininkams, daugiavaikėms ar sunkiai besiverčiančioms šeimoms. Pasak jo, taip būtų galima sušvelninti išaugusios infliacijos padarinius.
Svarbu, kad tai administruojamos kainos
Komentuodamas pasiūlymą 9 proc. PVM šildymui nuo sausio 1 iki gegužės 1 dienos sumažinti iki 0 proc., G. Šimkus atkreipė dėmesį, kad sumažinimas būtų taikomas administruojamoms kainoms.
„Kitaip tariant, jei sumažinai, poveikis ir bus. Neadministruojamoms kainoms PVM sumažinimas yra kita istorija. Ar tikrai sumažėtų kainos taip, kaip tikisi politikos sprendimų priėmėjai? Kaip rodo įvairūs tyrimai, taip pat ir empiriniai Lietuvoje įvykę atvejai, kainos nebūtinai sumažėja. Lietuvoje sumažinimas restoranams, viešbučiams rodo, kad kainų sumažėjimo nebuvo, buvo padidėjimas.
Tuo metu bendro PVM tarifo mažinimas veikia kaip tam tikras paklausą didinantis veiksnys. Mes Lietuvoje turime ir taip gana didelę paklausą – Lietuvos banko vertinimu, esame kiek aukščiau nei augimo potencialas. Todėl bendro PVM tarifo mažinimas Lietuvos atveju nebūtų panacėja“, – sakė jis.
Kaip žinia, bendras PVM tarifas nuo vasario 1 dienos buvo sumažintas Lenkijoje.
Rodo ir į ilgesnę perspektyvą
Kalbant apie kitas paramos priemones, G. Šimkus pastebėjo, kad ji turėtų būti fokusuota į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes.
„Būtent į tuos, kurie susiduria su problemomis, išaugus kainai“, – sakė jis.
Lietuvos banko vadovas papasakojo, kad ketvirtadienį Prezidentūroje pristatė savo matymą ir kitų šalių patirtis.
„Išskyrėme dvi dalis. Pirma „čia ir dabar“ – tai fokusuota socialinė parama, nukreipiant resursus labiausiai pažeidžiamiems. Tai turėtų būti automatiniai stabilizatoriai, kurie nepriklausytų nuo politikų malonės.
Pavyzdžiui, Norvegijoje yra apmokama parama iki tam tikro sąskaitų dydžio, Danijoje yra fondas, kuris rems žemų pajamų namų ūkius, Belgijoje dalį sąskaitų labiausiai pažeidžiamiems kompensuos valstybės biudžetas.
Reikia pripažinti, kad daugiau nei 10 Europos valstybių naudoja PVM lengvatas šildymui kaip priemonę sumažinant šoką.
Kitas dalykas – ilgesnė perspektyva, nuo kurios norima nueiti. Reikia didinti energetinį efektyvumą, mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių svyravimų. Tai žalioji energetika ir pan. Taip pat reikia siekti mokesčių sistemos stabilumo, tvaraus pajamų augimo ir pan.“ – sakė jis.
Kaip žinia, Energetikos ministerija šią savaitę pristatė, kad ketina skirti papildomus 35 mln. eurų paramos priemonėms saulės elektrinių įsigijimui arba įsirengimui namų ūkiuose.
