Pati projekto autorė pažymi, kad šiuo metu apmokestinimas visas įmonių pelnas, nepaisant jo panaudojimo. Pasak politikės, dabar vien Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) taikoma lengvata nėra efektyvi, o Lietuva išlieka vienintelė šalis regione, kurioje nėra taikomas panašus modelis, kadangi Estijoje tokia tvarka veikia nuo 2000 m., Latvijoje – nuo 2018 m., o Lenkijoje – nuo 2021 m.

„Pelnas, panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, verslo plėtrą – įrenginius, kitą ilgalaikį turtą, didinantį gamybos ir (ar) paslaugų teikimo našumą, ir (ar) naujoms darbo vietoms sukurti, apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą“, – rašoma projekte.

Frakcijos posėdyje projekto įtaką šalies ūkio augimui pristačiusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė tvirtino, kad šie mokestinės tvarkos pakeitimai leistų sukurti maždaug 2,8 tūkst. naujų darbo vietų per metus. Jau pirmaisiais metais, pasak viceministrės, ekonomikos augimas dėl taikomo modelio padidėtų apie 0,1 proc. punkto, o išplėtus mokesčio lengvatos taikymą visam smulkiam ir vidutiniam verslui,– 0,4 proc.

Ieva Valeškaitė

I. Valeškaitė pažymi, kad remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, 2024 m. šalies ekonomikos augimas turėtų siekti 3,5 proc., o tai reiškia, kad nulinio tarifo reinvestuojamam pelnui pritaikymas augimą paspartintų maždaug 12 proc., – iki 3,9 proc.

„Pokytis gal atrodo siekiantis tik procentines dalis, bet iš tikrųjų jis reiškia šimtus mln. eurų. Žinoma, trumpuoju laikotarpiu biudžetas patirtų laikinų netekimų, tačiau (...) reformai įvykdyti pasiskolintas vienas euras per dešimt metų padidintų bendrą vidaus produkto prieaugį nuo 3,7 iki 5 eurų“, – Laisvės frakcijos nariams teigė ekonomikos viceministrė.

V. Janulevičius: nerandu daug argumentų, kodėl įmonės turėtų investuoti į Lietuvą

Posėdyje taip pat kalbėjęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, kad neįgyvendinus šios Laisvės frakcijos iniciatyvos, Lietuva apskritai gali prarasti savo konkurencingumą regione.

Vidmantas Janulevičius

„Jeigu Lenkijoje situacija išsispręs politiškai ir ateis kita vyriausybė, per kitų metų rinkimus, mes savo šalyje neturėsime jokių investicijų. Čia mano asmenine nuomone. Ieškau argumentų, kodėl jie turėtų investuoti į Lietuvą? Nėra didelės rinkos ekonomikos, pafrontės valstybė, kaip ir Lenkija. Mes pigesni? Mūsų darbo jėga brangesnė, darbo jėgos apmokestinimas brangesnis. Labai abejočiau, kad daug gamybinių įmonių atsirado čia", – tvirtino jis.

E. Leontjeva: yra didžiulis skirtumas tarp reinvestuojamo ir nepaskirstyto mokesčio modelių

Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva turėjo pastabų „laisvietės“ projektui. Ekonomistė pabrėžė, kad diskusijoje daugiausiai argumentų buvo išsakyta už paskirstyto pelno mokesčio modelį, tačiau projekte siūloma taikyti nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui. Pasak jos, priėmus šiuo metu projekte numatytą variantą, Vyriausybei būtų suteikiama galimybė atskiru nutarimu apibrėžti, kas yra įmonių investicijos.

„Kelias apibūdinti, kokios investicijos yra leidžiamos, yra tarsi kelias iš apačios mūsų dabartinio modelio. Paskirstyto pelno modelis „nesiterlioja" su tuo, kas yra leidžiama, būtų sakoma, kad Finansų ministerijai rūpi tik paskirstytas pelnas. Ir tai yra didžiulis skirtumas, nes nebereikia apibūdinti, kas yra investicija ir kas nėra investicija“, – aiškino E. Leontjeva.

LLRI prezidentė atkreipia dėmesį, kad įgyvendinus lengvatą reinvestuojamam pelnui, įmonės turėtų pagrįsti savo investicijas valstybinėms institucijoms.

Elena Leontjeva

„Tai sudarys sąlygas VMI paskui tikrinti, ar buvo sukurtos tos darbo vietos, ar jos nebuvo sukurtos. Ar tikrai pagerėjo technologija, ar nepagerėjo. Nuo čia ir atsiranda visi smulkmeniški, biurokratiniai reikalavimai, kad technologija turi būti ne senesnė negu dvejų metų, ar MITA tvirtina MTEP pagal jo pasaulinį ambicingumą. Jeigu einama investicijų aprašymo keliu, neišvengiamai vienoje ar kitoje grandyje atsiranda ginčų terpė, ar tai yra investicija, ar nėra“, – pažymėjo E. Leontjeva.

Finansų ministerija pasisako prieš

ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė laikosi pozicijos, jog įgyvendinus pasiūlymą šalyje taikyti mokestinę lengvatą nepaskirstytam įmonių pelnui, fiskaliniai nuostoliai biudžetui būtų ypač dideli ir keltų grėsmę Vyriausybės įsipareigojimų vykdymui: švietimo susitarimo įgyvendinimui, papildomam pensijų indeksavimui, valstybės tarnybos reformos sėkmingam įgyvendinimui ir kitiems prisiimtiems įsipareigojimams.

Todėl be papildomų tvarių mokestinių pajamų šaltinių toks vienašališkas ir itin žymus biudžeto pajamų mažinimas yra sunkiai įsivaizduojamas, pažymi ministrė.

Finansų ministerija akcentuoja, kad Lietuvoje taikomi pelno mokesčio tarifai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje, o Lietuvos pelno apmokestinimo sistema jau šiuo metu vertinama kaip viena iš patraukliausių tradicinių pelno apmokestinimo sistemų.