Užimtumo tarnyba iš viso išdavė 31 tūkst. trečiųjų šalių piliečių atitinkamus dokumentus, leidžiančius dirbti Lietuvoje (2020 m. – 7,4 tūkst.). Didžioji dauguma – 19,6 tūkst. leidimai dirbti ir beveik 11,4 tūkst. sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties šalies darbo rinkos poreikiams.

„Mastai pasikeitė ne tik pagal išduotų leidimų dirbti užsieniečiams skaičių. Kardinaliai keitėsi norinčių dirbti mūsų šalyje tautybių spektras. Stebime labai įvairialypę valstybių, kurių piliečiams sudarytos galimybės dirbti Lietuvoje, situaciją. Žemėlapis valstybių, kurių piliečiams prašyta leidimų dirbti, išsiplėtė beveik dvigubai. Į mūsų šalį atvykti dirbti nepabūgo tolimų ir egzotinių šalių gyventojai“, – komentavo Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, daugiausiai leidimų dirbti išduota Baltarusijos – 7172, Ukrainos – 6796, Kirgizijos – 1246, Uzbekistano – 961, Rusijos Federacijos – 923, Tadžikistano – 608, Kazachstano – 362, Turkijos – 190, Moldovos Respublikos – 163, Indijos – 145, Sakartvelo – 143, Azerbaidžano – 121, Šri Lankos – 38, Filipinų – 37, Nepalo – 26, Kinijos – 20, Armėnijos – 17, Tailando – 16 piliečių.

Kelis kartus mažiau leidimų dirbti išduota svetimšaliams iš Pakistano (8), Peru ir Izraelio (po 6), Kamerūno ir Bangladešo (po 5), Meksikos ir Turkmėnistano (po 4), Egipto, Ganos, Indonezijos, Kosovo Respublikos, Brazilijos, Irano (po 2-3), Bahreino, Kolumbijos, Kubos, Maroko, Nigerijos, Pietų Afrikos Respublikos, Alžyro, Kenijos, Irako, Juodkalnijos, Senegalo, Singapūro, Dramblio Kaulo Kranto, Jordanijos, Libano, Makedonijos, Serbijos, Tuniso ir Vietnamo (po 1).

Pagal išduotus leidimus dirbti ir priimtus sprendimus savo skaičiumi Ukrainos piliečiai dar 2020 metais lenkė visas kitas šalis – net 60 proc. atvykusių į Lietuvą buvo šios šalies gyventojai, baltarusių sudarė 21 proc. Tačiau 2021 metais Baltarusijos piliečiams perleistos pozicijos – jie jau sudarė 40 proc., o Ukrainos – 37 proc. Tarp TOP5 šalių pernai atsirado kirgizai (4,93 proc.), išstūmę Kinijos piliečius iš šalių penketuko (2020-aisiais pastarieji sudarė 1,73 proc.). Tarp daugiausiai gautų dokumentų dirbti išliko Rusijos – 4,51 proc. ir Uzbekistano piliečiai – 3,83 proc., nurodoma Užimtumo tarnybos pranešime.

Net 85 proc. pernai leidimų dirbti ir sprendimų dėl darbo atitikties buvo išduota paslaugų sektoriaus įmonėms, pramonės – 8 proc., statybos – 6 proc., žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės – 1 proc. Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams išduota daugiausiai – 70 proc. leidimų dirbti. Virėjai sudarė 4 proc., pakavimo įrangos operatoriai ir elektromonteriai – po 2 proc. visų išduotų leidimų skaičiaus.

Darbo rinka pernai daugiausiai pasipildė tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais (21713) ir virėjais (1276), taip pat pakavimo įrangos operatoriais, elektromonteriais, staliais, mėsos produktų gamybos įrenginių operatoriais, plastikinių gaminių mašinų operatoriais, vairuotojais ekspeditoriais, plataus profilio statybininkais, kepėjais, logistikos specialistais [vadybininkais], pardavimo vadybininkais, maisto pusgaminių ruošėjas, elektrikais.

„Pasibaigus kvotai paslaugų sektoriuje pernai gegužę, transporto įmonės dėl trūkstamų vežėjų kreipėsi į Užimtumo tarnybą prašydamos išduoti leidimus dirbti trečiųjų šalių piliečiams. Vežėjų poreikis labiausiai išaugino išduotų trūkstamai darbo jėgai dokumentų skaičių“, – sakė E. Varnaitė.

TOP10 įmonių, kurioms išduota daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams 2021 metais: „Hoptransa“ (521), „Termolita“ (499), „Transorloja“ (468), „Sematix“ (452), „Trasis" (380), „Girtrans“ (366), „Girmeta" (341), „KLP transport“ (299), „TERMO trans" (297), „Manvesta" (290). Pagal priimtų sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams skaičių, daugiausiai jų suteikta „Hoptransa“ (302), „Girmeta“ (274), „Nostrada" (246), „ME transportas" (234), „Girtrans“ (233), „KLP Transport" (209), „Integre Trans“ (160), „Transorloja“ (147), „Termolita“ (130), „Transimeksa“ (119).

Aukštos kvalifikacijos specialistams sprendimų dirbti pernai priimta 3,4 karto daugiau nei 2020 metais. Jie atvyko iš 22 šalių. Tai – projektų vadovai, rinkodaros specialistai, verslo paslaugų, pardavimo, produkto vadybininkai, finansų analitikai, teisininkai, personalo specialistai, gydytojai odontologai, verslo konsultantai ir kt.

Pagal pilietybę daugiausia suteikta galimybių dirbti Baltarusijos piliečiams – 125, Rusijos – 53, Ukrainos – 26, Nigerijos, Turkijos – po 7, Meksikos – 5, Indijos Azerbaidžano – po 4, Filipinų ir Izraelio – po 3, Irano, Kazachstano, Armėnijos, Indonezijos – po 2, Sirijos Arabų Respublikos, Tadžikistano, Jordanijos, Kinijos, Pietų Afrikos Respublikos, Tailando, Makedonijos – po vieną pilietį.

Nuo šių metų sausio 1 d. pradedama taikyti nauja nustatyta kvota užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, įtrauktą į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

Šių metų kvota, supaprastinta tvarka leidžianti įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, – 35 600, iš jų – paslaugų sektoriuje sudaro 16 000 (45 proc.), pramonėje– 9 500 (27 proc.), statyboje – 9 100 (25 proc.) ir žemės ūkyje – 1000 (3 proc.). 2021 m. kvotą sudarė 32 200 užsieniečių: 11600 darbuotojų paslaugų srityje, 9500 – pramonės, 9100 – statybos, 2000 – žemės ūkio srityse.

Kvotą skaičiuoja ir viešai skelbia Migracijos departamentas savo interneto svetainėje.

Išnaudojus kvotą, darbdavys gali ir toliau įdarbinti kvalifikuotą darbo jėgą iš trečiųjų šalių, tačiau jis privalo dėl leidimo dirbti kreiptis į Užimtumo tarnybą.