Pirmadienį vykusioje Statistikos departamento konferencijoje pristatyti pagrindiniai 2021 m. socialiniai ir ekonominiai rodikliai.

Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. BVP sudarė 55,4 mlrd. Eur to meto kainomis. Palyginti su 2020 m., realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 5,1 proc.

Finansų ministerija gruodį prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2021 metais augs 4,8 proc., Lietuvos bankas – 5,1 proc., o Europos Komisija – 5 proc.

Praėjusiais metais beveik penktadaliu išaugo pramonės produkcija. Jos parduota už 28,4 mlrd. Eur to meto kainomis, tai 19,4 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2020 m.

Kaip teigė Statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė, BVP augimui didžiausią įtaką turėjo mažmeninė prekyba ir paslaugos (augo 2,6 proc. p.), taip pat pramonė (2,1 proc.).

Vertindamas paskelbtus rodiklius „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymėjo, kad Lietuva buvo viena sėkmingiausių iš besivystančių ir augančių ES valstybių. Tačiau prognozuoja, kad 2022 m. bus kuklesnio augimo metai.

„Daugeliui gyventojų tai buvo puikūs metai, ką iliustruoja atlyginimų ir vartojimo statistika. Žiūrint į 2022 m., klestėjimo bus mažiau iš dalies dėl didelės infliacijos, kainų šuolio, bet ir dėl galimai lėčiau augančių laisvų darbo vietų skaičiaus, mažiau lėtėjančio nedarbo lygio, tai, aišku, susiję su geopolitiniais iššūkiais ir išliekančiais itin aukštais energetiniais kaštais“, – vertina N. Mačiulis.


Infliacija labiausiai gadino nuotaiką gyventojams

Anot J. Petrauskienės, infliacija pernai ypač pasižymėjo savo augimu. Metinė infliacija, 2021 m. gruodį palyginus su 2020 m. gruodžiu, siekė 10,6 proc., o sausio mėnesį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu praėjusiais metais, prognozuojamas 12,2 proc. vartotojų kainų augimas.

„Labiausiai brango būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras, transportas, maisto produktai ir t. t.“, – vardija ji.

Palyginimui, ES metinė infliacija – 5,3 proc. Labiausiai Europoje infliacija augo Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje. Lietuva – antra šalis, kurioje infliacija augo labiausiai, sako Statistikos departamento vadovė.

N. Mačiulis kalbėjo, kad įsibėgėjusi infliacija buvo vienas iš pagrindinių rodiklių, kuris labiausiai gadino nuotaiką gyventojams ir mažino jų perkamąją galią praėjusių metų pabaigoje.

„Jei dar rudenį atrodė, kad tai tik energetinių išteklių brangimas – brangesnė elektra, šiluma, karštas vanduo, dujos, tai – pagrindinis infliacijos veiksnys, tai į metų pabaigą ir šių metų sausio mėnesį matome, kad infliacija tapo platesnio masto reiškiniu. Brangsta daugelis prekių ir paslaugų, jos yra maždaug dešimtadaliu brangesnės nei prieš metus“, – sako ekonomistas.

Net ir sparčiai didėjant atlyginimams pastaruosius penkerius metus, bet didelės dalies to darbo sąnaudų augimo įmonės neperkėlė galutiniams vartotojams, BVP struktūroje labai išaugo BVP dalis ir netgi pralenkės ES vidurkį.

„Būtent šiemet, kai sutapo daug veiksnių, padidėjusių sąnaudų, energetinių išteklių brangimas, daugelis įmonių nebematė galimybių nekelti galutinių prekių ir paslaugų kainų, ir dėl to buvo toks staigus šuolis. Visgi mes vertiname, kad tai nėra įsisukanti infliacijos spiralė, kad ir šiemet bus tokia didelė infliacija, bet manome, kad tai vienkartinis kainų šuolis, tikėtina, kad antrą šių metų pusmetį infliacija sumažės“, – dėsto N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis

Rekordiškai daug laisvų darbo vietų

Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais užimtų gyventojų buvo 1 mln. 368,6 tūkst. ir šis skaičius per metus beveik nepasikeitė. Tačiau itin sumažėjo bedarbių – 16,8 proc.

2021 m. nedarbo lygis šalyje buvo 7,1 proc., arba 1,4 procentinio punkto mažesnis nei 2020 m.

Norintiems dirbti gyventojams netrūko pasiūlymų – 2021 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 26,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams – tai 45,3 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiausia laisvų darbo vietų buvo pramonės įmonėse – 5 tūkst. (18,6 proc. visų laisvų darbo vietų), transporto ir saugojimo – 4,4 tūkst. (16,5 proc.), prekybos įmonėse – 4,2 tūkst. (15,8 proc.).

Pusės šalies darbuotojų darbo užmokestis – 804 Eur ar mažiau

Vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis augo beveik 10 proc. ir sudarė 1 568 Eur. Atskaičius mokesčius vidutinis užmokestis – 995,3 Eur.

Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgus į vidutinį vartotojų kainų pokytį) per metus padidėjo 4,1 proc.

Darbo užmokestis šalies ūkyje didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose, ypač žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (apie 13,6 proc.) profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje (apie 12,2 proc.). Kitų ekonominės veiklos rūšių įmonėse bruto DU didėjo nuo 3,7 proc. transporto ir saugojimo veikloje iki 11,5 proc. švietime bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje.

Didžiausią neto darbo užmokestį gavo informacijos ir ryšių (apie 1 721 Eur), finansinės ir draudimo įmonių darbuotojai (apie 1 612 Eur), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (apie 1 230 Eur) įmonių darbuotojai.

Darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, mediana – 804 Eur, kitaip tariant, pusės šalies darbuotojų darbo užmokestis yra 804 Eur ar mažiau.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Anot N. Mačiulio, vienas svarbiausių praėjusių metų rodiklių – nedarbo lygio spartus mažėjimas. Ekonomistas pabrėžia, kad reikėtų galvoti, kaip spręsti darbuotojų trūkumo problemą, kaip padidinti iš darbo rinkos iškirtusių žmonių aktyvumo lygį, prisivilioti specialistų iš užsienio ir tobulinti perkvalifikavimo programas.

„Jau praėjusių metų pabaigoje nedarbo lygis nukrito į žemesnį lygį nei prieš pandemiją buvusį. Tai, manau, vienas iš svarbiausių rodiklių, rodantis, kokia yra Lietuvos gyventojų situacija. Kitas svarbus rodiklis – laisvų darbo vietų skaičius, kuris gyventojams yra labai gera naujiena. Tai reiškia, kad jie gali rinktis, kur dirbti, gali lengviau keisti darbo vietą, rinktis darbą arčiau namų, savo pomėgių, išsilavinimo. Tai turbūt veiksnys, kuris skatino ir darbo užmokesčio augimą, kuris padidėjo beveik dešimtadaliu.

Įmonėms, tai blogesnis rodiklis, nes jis reiškia, kad kai kurių įmonių plėtra jau yra pristabdyta ir prislopinta darbuotojų trūkumo, kuris išryškėjo pernai. Dabar beveik kas trečia įmonė sako, kad darbuotojų trūkumas yra jų veiklą slopinantis veiksnys“, – apibendrina ekonomistas.

Būsto kainos kyla, statybos nestoja

Statistikos departamento duomenys rodo, kad būsto kainos pasiekė aukštumas. 2021 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. trečiuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 18,9 proc.

Baigtų statyti būstų per praėjusių metų devynis mėnesius buvo 15 proc. mažiau nei 2020 m. per tą patį laikotarpį. Daugiausia pastatytų (36 proc.) naujų būstų – Vilniuje. 12 proc. baigtų statyti naujų būstų buvo Kauno m. sav., 11 proc. – Vilniaus r. sav.

Vis dėlto, tai nereiškia, kad statybų mažėja. 2021 m. III ketv. naujiems gyvenamiesiems pastatams statyti išduoti 2 398 leidimai, arba 41,6 proc. daugiau nei prieš metus. Beveik visi išduoti leidimai – individualiems namams statyti.