Visgi pavojaus varpais skambinti yra kiek per anksti − „Swedbank“ ekonomistų matuojamas ekonomikos temperatūros indeksas rodo, kad per pastaruosius metus mūsų šalies ūkis grįžo į savo potencialo vėžes. Lietuvos ekonomika auga subalansuotai, tačiau atsiranda vis daugiau dėmesio reikalaujančių sričių.
Kaip pastebi „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus, sparčiai augančios kainos paprastai būna simptomas, rodantis, kad paklausa viršija galimybes gaminti. Tačiau, pasak jo, žvelgiant į šiandieninę dviženklę infliaciją, galimą perkaitimą konstatuoti per anksti.
„Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra ypatingai atvira ekonomika, be to, energetiškai priklausoma nuo išorės išteklių. Dėl šių priežasčių mes, deja, labai stipriai jaučiame pasaulinių kainų svyravimus, nes daugiau nei pusė šiuo metu patiriamo kainų augimo Lietuvoje yra nulemta pasaulinių tendencijų, o ne vidaus disbalansų“, − sako V. Šimkus.
Kainų augimas − ne dėl perkaitimo
Ekonomistas visgi atkreipia dėmesį, kad vidaus rinkoje spaudimas kainoms taip pat gali atsirasti. Pasak jo, nors laisvų resursų šalies darbo rinkoje vis dar yra nemažai, ji jau pradeda kaisti. Nedarbo lygiui Lietuvoje gana sparčiai krintant, laisvų darbo vietų skaičius jau yra arti istorinių aukštumų.
„Stipri darbuotojų derybinė pozicija yra matoma atlyginimų statistikoje – jau penkerius metus vidutinis atlyginimų augimas Lietuvoje siekia po 8–11 proc. per metus. Atlyginimams augant sparčiau nei produktyvumui, dalis papildomų sąnaudų yra ilgainiui perkeliama į vartotojų kainas, todėl Lietuvoje įprastai stebime šiek tiek aukštesnę infliaciją nei Vakarų Europos šalyse“, − komentuoja V. Šimkus.
Kita vertus, pastarąjį penkmetį atlyginimai Lietuvoje didele dalimi augo ne vartotojų, o pelno sąskaita. Anksčiau Lietuvos BVP dalis, tenkanti atlyginimams, buvo viena mažiausių Europoje, o šiandien jau yra priartėjusi prie ES vidurkio.
„Darbuotojams tenkanti nacionalinių pajamų dalis, ko gero, dar galėtų ūgtelti iki 55–60 proc., tačiau šis šaltinis jau beveik išsemtas. Todėl vidutiniu laikotarpiu didėja rizika, kad karšta darbo rinka turės dar didesnės įtakos kainų augimui“, − pažymi ekonomistas.
Pagaminam daugiau, nei suvartojam
Kaip pastebi „Swedbank“ ekonomistai, vienas iš stipriausių ženklų, galinčių išsklaidyti perkaitimo baimes, − žymus tarptautinės prekybos perviršis.
„Dėl išaugusių energijos kainų ir stipresnių investicijų prekybos balansas atsitraukė nuo rekordinių aukštumų, bet išlieka užtikrintai teigiamas ir, tikėtina, siekė daugiau nei 2 proc. BVP. Tad kol kas mes pagaminame reikšmingai daugiau, nei patys sunaudojame šalies viduje“, − komentuoja V. Šimkus.
Visgi ekonomistas atkreipia dėmesį, kad tai ateityje gali keistis. Stiprėjančios investicijos ir vartojimas, spartesnis skolinimasis, didelis lėšų srautas, atkeliaujantis iš Europos Sąjungos, skatins vidaus paklausą – prognozuojama, kad prekybos balansas 2024 metais taps neigiamu.
Pasak V. Šimkaus, tai nėra blogis savaime, jei iš išorės ateinančios lėšas bus skirtos produktyvioms investicijoms.
„Nuo Vakarų vis dar labai atsiliekame pagal sukauptą kapitalą, todėl nedidelis einamosios sąskaitos deficitas, finansuojantis verslo plėtrą, energetinę nepriklausomybę ir žaliąją transformaciją, būtų net sveikintinas“, − sako „Swedbank“ ekspertas.
Temperatūros valdymas − ant mokesčių politikos pečių
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad bendra euro zonos pinigų politika išliks ypatingai skatinanti dar bent kelerius metus.
„Europos centrinis bankas ketina pakelti palūkanas tik 2024 m., todėl palanki finansinė aplinka skatins spartesnį ekonomikos augimą. Pinigų politika Lietuvai, ko gero, yra pernelyg skatinanti, todėl gali tekti paklausą prilaikyti fiskalinės politikos priemonėmis“, − pažymi V. Šimkus.
Pasak jo, Lietuva labai sėkmingai pasinaudojo fiskaline politika 2020 m. pandemijos ekonominėms pasekmėms suvaldyti ir stebėtinai greitai atitraukė nebereikalingą skatinimą. Deficitas pernai mažėjo gerokai sparčiau, nei tikėtasi. Pagal dabartinius planus, prognozuojama, kad fiskalinė politika šiek tiek vėsins vidaus rinką vidutiniu laikotarpiu.
„Tačiau, jei šalies ūkis pradės labiau šilti, gali tekti iš apyvartos ištraukti daugiau pinigų, pasitelkus aukštesnius mokesčius arba karpant valstybės išlaidas. Nors aukštesnių mokesčių idėja niekam nepatinka, tačiau reikia pripažinti, kad dabartinė verslo ciklo padėtis yra labai palanki perbalansuoti Lietuvos mokesčių sistemą“, − sako V. Šimkus.
Pasak jo, dabartinė Lietuvos ekonomikos plėtra yra tvari, Lietuvos verslas sėkmingai tvarkosi su ekonominiais ir geopolitiniais iššūkiais, o Lietuvos užimama pasaulinių rinkų dalis nuosekliai didėja.
Visgi V. Šimkus pažymi, kad šiek tiek įkaitusi ekonomika ir ypatingai darbo rinka turi pastebimų pliusų. „Tai stiprina viduriniąją klasę ir suteikia paskatų protingiau naudoti turimus išteklius. Tačiau išlaikyti ekonomiką optimalioje zonoje yra didžiulis iššūkis, siekiant, kad laikinos infliacijos ar NT kainų problemos netaptų sisteminėmis“, − apibendrina „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas V. Šimkus.
„Swedbank“ ekonomikos perkaitimo indeksą sudaro šeši rodikliai: metinė infliacija (be maisto, energijos, alkoholio ir tabako), einamosios sąskaitos balanso dalis nuo BVP, nedarbas, atlyginimų augimo ir produktyvumo atotrūkis, skirtumas tarp kredito ir nominalaus BVP augimo, santykis tarp vidutinio atlyginimo ir būsto kainos Vilniuje. Istorinis vidurkis prilyginamas nuliui, skalė parodo standartinius nuokrypius – atotrūkį nuo istorinio vidurkio. Bendras perkaitimo indeksas yra sudaromas, apskaičiuojant visų šešių rodiklių aritmetinį vidurkį. Indekso tikslas – stebėti, kaip subalansuotai vystosi šalių ekonomikos.
