Pasak A. Izgorodino, pavasarį, baigiantis omikron atmainos sukeltai pandemijos bangai, dujų, naftos ir kitų žaliavų brangimą lems augsiantis vartojimo poreikis ir išaugusi žaliavų paklausa.

„Neatmesčiau, kad apskritai žaliavų kainos pavasarį padidės, nes pasaulis išeina iš omikrono. Kuo arčiau pavasaris, tuo labiau rinkos supras, kad omikrono pandemija baigiasi. Tai reikštų didesnį vartojimą ir didesnę paklausą žaliavoms“, – Eltai sakė ekonomistas.

Anot jo, papildomai žaliavų kainas kels Kinija, kuri, eksperto vertinimu, pastaruoju metu intensyviai skatina savąją ekonomiką.

Aleksandras Izgorodinas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

T. Povilauskas savo ruožtu pastebi, kad pasaulyje įsivyravus šiai, labiau užkrečiamai, tačiau ne tokiai pavojingai koronaviruso atmainai, žaliavų rinkose nestinga optimizmo, kad artėja pandemijos pabaiga. Dėl to, anot jo, žaliavų trūktų nebent trumpuoju laikotarpiu, tačiau vėliau jų kainos stabilizuotųsi.

„Dėl omikron trumpuoju laikotarpiu paklausa gali kažkiek mažėti, bet vėlgi dabar žaliavų rinkose žiūrima, kad omikronas daro trumpalaikę neigiamą įtaką, bet žiūrint ilgėliau yra masinis tikėjimas, kad tai yra pandemijos pabaiga, ir tai kaip tik daro kaip ir teigiamą įtaką požiūriui į žaliavų kainas ilgesniu laikotarpiu“, – įžvalgomis su ELTA dalinosi T. Povilauskas.

Dujos turėtų pigti, naftos kaina liks aukšta, bet stabili

T. Povilausko skaičiavimais, jei geopolitinė įtampa Europoje atslūgtų, dar metų pradžioje gamtinių dujų ir elektros kaina turėtų mažėti, o naftos – išlikti panaši.

Aptardamas gamtinių dujų kainų dinamiką, T. Povilauskas visų pirma pabrėžia, kad jos visiškai priklausys nuo geopolitinio klimato Europoje – jei Rusija nepradės ginkluoto konflikto su Ukraina ir Kremlius nesulauks griežtų ekonominių sankcijų iš Vakarų, dujų paklausa Europoje turėtų kilti, o kaina – kristi. Tą esą lems mažėjantis stipriųjų Tolimųjų Rytų ekonomikų poreikis gamtinėms dujoms.

„Praeitų metų pabaigoje – kas padarė labai didelę įtaką gamtinių dujų kainų augimui – labai sparčiai dujas pirko Kinija ir Japonija. Ten vyksta ir perėjimas nuo anglies bent prie gamtinių dujų. Kai kinai pradeda kažką pirkti, tai pakelia iškart visą pasaulinę paklausą ir tos kainos kyla į viršų“, – paaiškina ekonomistas.

„Dabar yra ženklų, kad kinai su japonais atsitraukė, nes žiema jau eina į antrą pusę ir lyg ir panašu, kad šiaurės pusrutulyje dujų nepristigs. Tai, manau, yra šiek tiek palankios žinios, kad daugiau suskystintų gamtinių dujų laivų pasuko ir dar artimiausiu metu pasuks į Europą.

Tadas Povilauskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Dujos ir istoriškai turėtų pigti, bet su sąlyga, kad nebus Rusijos invazijos į Ukrainą. Jei yra invazija, aišku, tuomet kainos eina į priešingą pusę“, – teigė jis.

Savo ruožtu naftos rinkoje T. Povilauskas stebi tendenciją, kad kainos išliks aukštos. Jei ginkluoto susirėmimo bus išvengta, vieno naftos barelio kaina galėtų kilti iki 90 JAV dolerių, numato ekonomistas.

„Jei invazijos nebus, kokius artimiausius keletą mėnesių kaina turėtų laikytis apie 80 dolerių, nes ir iš OPEC (Naftą eksportuojančių valstybių organizacija – ELTA), kuri yra pagrindinė žaidėja, sklinda žinutės, kad pernelyg aukštos kainos nėra gerai ir pačiai organizacijai, nes tai yra motyvacija sparčiai didėti JAV naftos skalūnų gavybai“, – sakė ekspertas.

Vis dėlto A. Izgorodinas mano, kad žaliavos brangtų, net ir jei įtampa Europos rytuose atslūgtų, visų pirma – dėl pandemijos.

„Šioje vietoje nebūčiau linkęs sakyti, kad tik dėl Rusijos ir Ukrainos karo žaliavos pabrangtų. Jos ir taip brangs dėl fundamentinių aspektų“, – savąja nuomone dalinasi A. Izgorodinas.

Karinis konfliktas keltų dujų, kitų žaliavų kainas, augtų infliacija

Jei Kremliuje būtų priimtas sprendimas pulti Ukrainą, Vakarų lyderiai jau įspėjo taikyti „niekada nematytas“ ekonomines sankcijas. Apie „nepakeliamų“ apribojimų būtinybę šią savaitę kalbėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Kaip T. Povilauskas Eltai teigė anksčiau, Europa nėra pajėgi atsisakyti rusiškų dujų importo, tad greičiausias ir blogiausias Maskvos atsakas būtų kelti ir taip rekordines dujų, taip pat ir kitų eksportuojamų žaliavų kainas. Jos, anot ekonomisto, būtų „kosminės“.

Be to, artimiausiu metu, pasak T. Povilausko, reaguodama į Vakarų ekonomines sankcijas, Rusija gali imtis ir gąsdinimo žaidimų bei įspėti Europą laikinai stabdyti dujų tiekimą kelioms dienoms ar savaitėms. Banko „Swedbank“ duomenimis, Europos Sąjunga (ES) iš Rusijos importuoja apie 44 proc. visų suvartojamų gamtinių dujų.

A. Izgorodinas pastebi, kad šoksiančios žaliavų kainos skatins aukštesnę infliaciją visoje Euro zonoje.

„Pats skaudžiausias poveikis ES bus per infliaciją ir konkrečiai tą infliaciją skatins du aspektai – didesnė dujų kaina ir padidėjusios pasaulinės naftos ir metalų kainos. Tai klausimas, kuris šiuo metu Europai labiausiai skauda ir vienareikšmiškai Europos politikai labai nenori to, kad infliacija Europoje spartėtų“, – tikina ekonomistas.

Jis nesutinka su, pasak jo, Europoje vyraujančia prognoze, jog infliacija piką pasieks pirmąjį arba antrąjį šių metų ketvirtį, o vėliau lėtės.

„Jei pradės didėti dujų naftos, metalų kainos, apie infliacijos sulėtėjimą Europoje, Euro zonoje, galima pamiršti“, – pažymi ekspertas.

ELTA primena, kad nuo praėjusių metų pabaigos Europoje tvyro įtampa, kai Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė milžiniškas karines pajėgas ir buvo imta nerimauti dėl galimos invazijos. Kremlius mainais į įtampos deeskalaciją pareikalavo, kad NATO į savo gretas nepriimtų Ukrainos ir išvestų savo karius iš rytinių Europos šalių.

JAV mano, kad puolimas prieš Ukrainą gali prasidėti bet kada.

Sausio pradžioje Kremlių apie „niekada nematytas ekonomines pasekmes“ įspėjo JAV prezidentas Joe Bidenas. Pabrėžusi, kad Rusijai ekonominiai santykiai su Europos Sąjunga yra „daug svarbesni“ nei atvirkščiai, reaguoti didžiulėmis ekonominėmis ir finansinėmis sankcijomis pažadėjo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.