Parlamentaras kartu teigė, kad jį domintų ir Prezidentūros pozicija šioje istorijoje.

„Mūsų sprendimas vasario 1 dieną stabdyti tranzitą turi aiškius saugiklius, kad nebus taip paprasta apeiti Lietuvos sprendimą blokuoti tranzitą.

Jeigu mes kažkada kalbėjome, kad atskiros valstybės, atskiros privačios įmonės tą galėtų padaryti, tai tie pasirinkti sprendimai, tos formulės, mano požiūriu, leidžia daryti pakankamai tvirtą išvadą, kad apėjimo galimybė gali būti labai sunkiai randama“, – kalbėjo L. Kaščiūnas.

Jis detalizavo, jog ieškant galimybių pasinaudoti Lietuvos geležinkelio infrastruktūra, potencialios įmonės privalėtų gauti specialios komisijos sprendimą. Tai galiotų ir Baltarusijos bendrovėms.

Foto: DELFI / Julius Kalinskas

„Iš esmės sprendimas yra toks, kad pasinaudojimas geležinkelių infrastruktūra negali leisti pasipelnyti A. Lukašenkos režimui, mums priešiškam režimui“, – kalbėjo politikas.

L. Kasčiūnas teigė, kad matytų reikalą dar vienam NSGK posėdžiui, bet šiandien Užsienio reikalų ministerija esą sudėliojo taškus ant „i“.

„Man būtų įdomu išgirsti ir Prezidentūros pozicijas, kaip ji matė tą procesą, ar ėmėsi veiksmų“, – kalbėjo Seimo narys.

Paklaustas, ką darytų Lietuva, jeigu sulauktų ieškinio iš „Belaruskalij“, jis sakė, kad „gintųsi, teisinėmis priemonėmis“, nors detaliau apie tokias galimas perspektyvas nekalbėjo.

Landsbergis: tikiuosi, kad to pakanka

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Vyriausybė, rengdama sprendimą vasario 1 d. anuliuoti „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ sutartį, matė riziką, kad trąšų tranzitą gali perimti privatūs vežėjai arba kitos valstybės, ir tikisi, kad užkirsti tam kelią numatytų priemonių pakaks, rašo ELTA.

„Matėme nuo pat pradžių rizikas, kad tam tikri trąšų kiekiai gali būti perimami, bet Vyriausybė pasinaudojo suteiktu laiku, kad tas rizikas „išravėtų“ ir pasiruoštų tam režimui, kuris įsigalios nuo vasario 1 d. Tikimės, kad didelė dalis tų pavojų numatyta, tikiuosi, kad to pakanka“, – po bendro uždaro Ekonomikos bei Nacionalinio saugumo bei gynybos komitetų posėdžio žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Kaip rašo ELTA, ministras pažymėjo, kad įpareigojimas nutraukti sutartį yra „tam tikrą pamatą padedantis“ teisinis precedentas, signalas norintiems tranzitą perimti.

„Mūsų siekis, kad režimas dabar negautų lengvų pinigų, kuriuos dabar uždirba iš transporto per mūsų valstybės teritoriją, taip pat mūsų strateginių partnerių“, – patvirtino ministras.

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Ekonomikos (EK) komitetai susirinko į antrąjį bendrą posėdį dėl aplinkybių, susijusių su Baltarusijos valstybinės įmonės „Belaruskalij“ trąšų tranzitu per Lietuvos teritoriją, tyrimo.

K. Starkevičius: gaila, kad nėra Europos sankcijų

Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius sutiko, kad saugiklių yra, jis tikisi, jog speciali komisija neleis vežti trąšų ir „maitinti“ Baltarusijos režimą.

Anot jo, šiandien tiek ir Susisiekimo ministerija, tiek ir „Lietuvos geležinkeliai“ prognozavo, kas bus po vasario 1 dienos, kai turėtų būti nutrauktas trąšų tranzitas.

„Reikia suprasti, kad yra ilgalaikė sutartis, tai 2018-2023 metų, kur numatyta pervežti 40 mln. (tonų) trąšų (...) Yra išankstiniai pavedimai, pagal kuriuos dabar neaišku, ar suspės pravežti iki vasario 1 dienos, bet yra tikimybė, kad gali ir nesuspėti pravežti tų krovinių, kur yra išankstiniai mokėjimai“, – sakė K. Starkevičius.

Anot jo, jungtiniame komitetų posėdyje aptartos ir kitos galimybės, pavyzdžiui, kitų bendrovių galimybės vežti trąšas per Lietuvą.

Kazys Starkevičius

„Tikimės, kad nacionalinio saugumo komisija nuspręs, kad negali mūsų infrastruktūra būti naudojama kaimyninės šalies režimo finansavimui“, – sakė politikas.

Anot jo, Baltarusijai „užsidaro“ trąšų vežimo keliai, lieka nebent Rusija.

K. Starkevičius apgailestavo, kad nėra Europos sankcijų šiuo klausimų, esama tik antrinės JAV sankcijos, kurios įsigalios nuo balandžio 1 dienos, jis turėjo omenyje sankcijas bendrovei „Belorusskaja kalinaja kompanija“ (BKK).

„Kad pasakyčiau, kad nuo vasario 1 dienos tikrai nutrūks trąšų vežimas – visokių gali būti (...). Galime prognozuoti, kad likučiai tęsis iki balandžio 1 dienos, kai įsigalios tos amerikietiškos sankcijos“, – kalbėjo K. Starkevičius.

Paprašytas patikslinti poziciją, ar mano, kad Lietuva turi pakankamai saugiklių užtikrinti kelią Baltarusijos trąšų vežimui, jis teigė tikintis, kad saugiklius uždės nacionalinio saugumo komisija ir ji neleis važiuoti trąšoms.

K. Starkevičius mano, kad išlaikyti krovinių vežimo apimtis „Lietuvos geležinkeliams“ kurį laiką dėl trąšų krovinių mažėjimo bus sunku, bet tam esą ir numatyti amortizavimai valstybės biudžete. Seimo narys vis dėlto nemano, kad situacija suduos smūgį Lietuvos ekonomikai.

Geležinkeliai pasakė „ne“

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) savo ruožtu trečiadienį pranešė, kad nepatenkino trijų Baltarusijos bendrovių prašymų vežti kalio trąšas.

LTG informavus bendrovę „Belaruskalij“ apie Vyriausybės nutarimą bendrovių turimą sutartį pripažinti negaliojančia nuo vasario 1 dienos, buvo gauti trijų nesankcionuotų Baltarusijos bendrovių – „Belorusskaja kalinaja kompanija“ (BKK), „Belintertrans“ ir „Belkali-Migao“ – prašymai vežti kalio trąšas.

Visi jie buvo pagrįsti skirtinga argumentacija, dėl jų LTG kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją.

Kol komisija nagrinėja pateiktus dokumentus, LTG priėmė sprendimą nesiimti jokių veiksmų dėl BKK prašymo sudaryti sutartį dėl trąšų vežimo. Kitų dviejų pareiškėjų prašymai buvo atmesti, nes jie kreipėsi dėl krovinio vežimo pagal sutartis, kurios jau negalioja, arba sutarčių su LTG neturi.

LTG antradienį taip pat kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl prašymo, kurį „Belaruskalij“ produktams vežti pateikė dar viena bendrovė – Lietuvos „LitSalt Trade“.

Antradienį buvo gautas ir dar vien paraiška vežti „Belaruskalij“ trąšas, ją pateikė bendrovė „Belintertrans Baltik“. Dėl šios paraiškos taip pat bus kreipiamasi į komisiją.


ELTA primena, kad pirmajame komitetų posėdyje dalyvavo susisiekimo ministras Marius Skuodis, „Lietuvos geležinkelių“, Vyriausybės, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos, Valstybės saugumo departamento atstovai.

Gruodžio 8 dieną įsigaliojus JAV sankcijoms valstybinei Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, įmonės krovinių judėjimas Lietuvos teritorija nesustojo, kadangi „Lietuvos geležinkeliai“ lapkričio pabaigoje iš bendrovės gavo netipinius išankstinius mokėjimus už jos krovinių pervežimus iki kovo.

Gruodžio 21 dieną Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą, kad 2018 metais „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sudaryta sutartis dėl krovinių vežimo geležinkeliais organizavimo, taip pat 2021 metų spalio mėnesio sutarties pakeitimas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Sausio 12 dieną vykusiame Vyriausybės posėdyje buvo nutarta, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir sutartis bus anuliuota nuo vasario 1 dieną.

Naujienų portalas „Delfi“ sausio pradžioje skelbė, jog tikėtina, kad „Lietuvos geležinkeliai“, žinodami, jog netrukus įsigalios JAV sankcijos, nedelsdami pakeitė su „Belaruskalij“ sudarytą susitarimą ir galimybės vienašališkai nutraukti sutartį.