Užvirė diskusija
Po klausimo svarstymo Darbo santykių komisijos posėdyje, jo pirmininkė Miglė Wantens Trišalėje taryboje aiškino, kad nors pagrindinis direktyvos siekis yra pagerinti darbuotojų platformose darbo sąlygas, esminė problema yra direktyvos 4 str. 2 punkto reikalavimai, susiję su tuo, kad jei direktyva būtų priimta, darbuotojai nebegalėtų dirbti vykdydami individualią veiklą ir su darbdaviu privalėtų įteisinti darbo santykius pasirašydami sutartis.
Pasak jos, viena kurjerių asociacija teigė, kad įdarbinimo aspektas jiems yrta nepriimtinas, mat norima išlaikyti lankstumo galimybę patiems darbuotojams rinktis, kaip dirbti, sudaryti darbo sutartis ar vykdyti individualią veiklą.
Galiausiai, anot jos, buvo prieita išvados, kad Lietuva iš savo pusės turėtų tikslinti šią nuostatą.
„Tikėtina, kad direktyva bus priimta, bet tekstas yra pirminis ir mes galime daryti įtaką jam. Mes džiaugtumėmės, jei darbuotojai ir darbdaviai galėtų suformuluoti galutinę poziciją“, – kalbėjo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis profesinėms sąjungoms ir darbdaviams siūlė susitarti ties pamatine pozicija.
„Nė iš vienos pusės nėra ginčų, kad ši veikla turėtų būti reguliuojama kitaip nei klasikinė individuali veikla, bet, kita vertus, yra supratimas, kad tai nėra ir negali būti tradiciniai darbo santykiai, kaip juos apibrėžia Darbo kodeksas.
Man analogija yra su MMA direktyva, kada valstybės turi tam tikrus parametrus, bet valstybė viduje gali turėti tam tikrą reguliavimą.
Tai ar negalėtume siūlyti variantą, kad būtų baziniai principai, o valstybė galėtų susireguliuoti hibridinį reguliavimą nacionalinėje teisėje, kur būtų atliepiamas tiek lankstumas, tiek didesnė socialinė apsauga.
Akivaizdu, kad visi suprantame, kad jei „eitų“ grynas (direktyvos-red.) variantas, kuris yra dabar, tai būtų mirtis tiek platformų naudotojams, tiek tiek vartotojams“, – sakė A. Romanovskis.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė siūlė neatmesti direktyvos, bet pasižiūrėti, kokia yra patirtis kitose šalyse.
„Ką siūlo Europos profesinių sąjungų konfederacija, jie siūlo gerbti socialinių partnerių autonomiją ir, kad mes galėtume eiti tuo keliu, ką padarė Italija, tai yra kolektyvinė sutartis, kuri yra pasirašyta ir jie tuos darbo santykius bando sureguliuoti susitarimais“, – teigė ji.
K. Krupavičienė kalbėjo sutinkanti, kad studentams patinka dirbti, kada jie nori, bet jiems reikia suteikti ir socialinę apsaugą.
„Mūsų Darbo kodeksas yra pakankamai lankstus. Studentas maistą su dviračiu dabar vežioja žiemą, tai kodėl jam neskaičiuoti darbo stažo, neapdrausti sveikatos draudimu. Pagalvokime ir apie tuos žmones. Klausimas yra diskutuotinas, bet mes turime pagalvoti apie juos. <…>
Aš esu už tai, kad studentas lai dirba kada nori, tačiau verslas už tas valandas tegu jam skaičiuoja darbo stažą, tegu jis būna apdraustas. Mes norime, kad platformos skirtų pinigų socialinėms garantijoms. Nenorime, kad šie žmonės būtų palikti be nieko“, – teigė ji.
Lietuva savo pozicijos dar nepateikė
Redakcija primena, kad gali būti, jog netrukus keisis skaitmeninėse platformose dirbančių darbuotojų darbo sąlygos.
Šiuo metu Europai svarstant direktyvą, kaip pagerinti kurjerių ir pavežėjų darbo sąlygas, numatomi rimti pokyčiai, susiję su darbo sutarčių pasirašymu, nors šiuo metu yra dirbama pagal individualios veiklos pažymas.
Pačių asociacijų atstovai naują reglamentavimą vertina skirtingai, kai kurie įspėja, jog jei direktyva būtų priimta, sektorius netektų didžiulės dalies darbuotojų. Apie praradimus kalba ir ministerijų atstovai.
2021 gruodį Europos Komisija pateikė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos projektą Dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo.
Anot EK, siūloma direktyva (projektu) siekiama užtikrinti, kad skaitmeninėse darbo platformose dirbantiems asmenims būtų suteiktas teisinis užimtumo statusas, atitinkantis jų faktines darbo sąlygas. Jame pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nustatyti, ar platforma yra „darbdavys“.
Europos Komisijos pateiktas direktyvos siūlymas pradedamas svarstyti ES Tarybos darbo grupėse, kuriose pasiūlymai dėl direktyvos bus analizuojami, išklausomos visų valstybių narių pozicijos.
Lietuvos poziciją dėl direktyvos numatoma tvirtinti Seime, pavasario sesijos pradžioje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SOCMIN) šiuo metu analizuoja Europos Komisijos pasiūlymą. Taip pat vyksta diskusijos su asociacijomis ir visais susijusiais partneriais. Lietuvos pozicija bus parengta tik įvertinus visus gautus pasiūlymus.
„Ministerija pritaria direktyvos keliamam tikslui – gerinti dirbančiųjų darbo sąlygas, tačiau paminėtina, kad socialiniai partneriai išreiškė susirūpinimą dėl direktyvoje siūlomų kriterijų“, – teigė SOCMIN.
