Sakyti, kad nieko nedaro, ne tikslu
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos inicijuotame posėdyje G. Skaistė buvo pakviesta pasikalbėti apie augančią infliaciją ir valdžios planus dėl jos mažinimo, kompensacinių mechanizmų dėl brangstančio šildymo bei elektros.
Posėdžio pradžioje ji aiškino, jog kalbant apie infliaciją, jos augimo tendencijos buvo matomos dar formuojant ir tvirtinant 2022 -ųjų biudžetą.
Dėl to, kaip ji teigė, buvo nuspręsta didinti pensijas ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį. Pasak ministrės, dėl to pensijos augo 12 proc., o viešojo sektoriaus darbuotojų apie 10 proc.
„Vyriausybės strategija buvo didinti pajamas“, – apibendrino ji.
Pasak g. Skaistės, prognozės rodo, jog vidutinis darbo užmokestis (VDU) šiemet turėtų augti 9 proc., o metinė infliacija siekti 4 proc.
„Gyventojų perkamoji galia turėtų augti nepaisant infliacijos“, – sakė ji.
Ministrė kalbėjo, jog infliacijos augimas yra susijęs su tarptautinėmis rinkomis bei energetikos kainomis ir tai bendroje infliacijos dalyje sudaro du trečdalius, o kitą trečdalį, kaip teigė, lemia veiksmai šalies viduje, tokie, kaip atlyginimų didinimas. Visgi, anot jos, nedidinti atlyginimų Lietuvoje būtų buvęs blogas sprendimas.
Atsižvelgiant į energijos kainų didėjimą, kaip teigė G. Skaistė, tam tikras išmokas gyventojams galima išsidėlioti per tam tikrą laiką.
„Taip pat buvo sprendiniai dėl nepriklausomo elektros tiekėjo atidėjimo, kas leido žmonėms nukelti sprendimą.
Reikia pasakyti, kad Lietuvoje yra galiojantis lengvatinis PVM tarifas tiek malkoms, tiek centralizuotai tiekiamam šildymui“, – sakė ministrė.
Bendrai, kaip kalbėjo, sakyti, kad visi kažką daro, o lietuviai nieko nedaro, nebūtų tikslu.
Kaip ji teigė, kalbant apie mokestinius pasiūlymus, prie Finansų ministerijos buvo sudaryta darbo grupė, kurioje buvo sprendžiama dėl naujų mokesčių, taip pat ir dėl NT mokesčio.
„Tarifas turėtų būti mažas, mokėtų visi ir, kaip analogas buvo paimtas žemės mokestis“, – sakė ji, tačiau aiškino, kad dėl konkretaus mokesčio modelio dar nėra apsispręsta.
„Yra daug aspektų, kuriems reikia įvertinimo, tarkime, dėl pensininkų, turto perleidimo, koks galėtų būti konkretus tarifas. Kadangi tokių sprendinių nėra, modelis net nepateiktas“, – teigė ji.
PVM mažinti neplanuoja
Ministrė posėdyje sulaukė klausimų ir apie Lenkijos naikinamą PVM maisto produktams.
„Nesakyčiau, kad nematome (kas vyksta-red.), viską matome, viską vertiname. Lenkijoje kainos nustatomos atsižvelgiant į daugelį aspektų ir mes esame tikrai labai skirtinga valstybė nuo Lenkijos. Visų pirma, dėl rinkos dydžio, dėl nepriklausomos valiutos ir jos pokyčių.
Man atrodo sprendiniai daromi kiekvienai šaliai pagal tokią situaciją, kokioje esame. Lietuva yra maža atvira ekonomika ir mūsų sąlygos yra pakankamai skirtingos.
Vertinant bendrą kontekstą, reikia pastebėti, kad Lenkijoje bendras PVM yra didesnis nei Lietuvoje. Pas mus yra 21 proc., ten – 23 proc. ir jie taiko lengvatas. Lietuvoje pats tarifas yra šiek tiek mažesnis. Kiekviena šalis pasirenka modelį, kuris jai atrodo teisingiausias“, – kalbėjo ji.
Anot ministrės, taip pat yra klausimas, kiek PVM maisto kainoms naikinimas nugultų į galutines maisto kainas.
„Pagal galiojančią praktiką matome, kad dalis naudos atsigula ne į kainų mažinimą, bet į papildomą naudą perpardavinėtojams, prekybos centrams. Mes tokio pačio modelio, kaip Lenkija, nesirenkame“, – teigė ji.
Perklausus, ar Vyriausybės planuose šiuo metu yra numatyta galimybė keisti PVM tarifą ir jį mažinti, tarkime, iki 18 proc., ji teigė, kad keisti tarifą Vyriausybėje planų nėra.
