Rusijos centrinio banko duomenimis, 2021 metų gruodžio 31 dieną oficialiosios šalies tarptautinės atsargos iš viso sudarė 630,627 mlrd. JAV dolerių (apie 558 mlrd. eurų). Tai – auksas ir užsienio valiuta bankuose, specialiosios skolinimosi teisės ir atsargos Tarptautiniame valiutos fonde (TVF).
Apskritai Rusijos tarptautinės atsargos yra vienos didžiausių pasaulyje – ketvirtoje vietoje po Šveicarijos (1 trln. dolerių), Japonijos (1,4 trln. dolerių) ir Kinijos (3,4 trln. dolerių). Palyginimui, Lietuvos tarptautinės atsargos gruodį siekė 4,9 mlrd. eurų (5,5 mlrd. dolerių).
Kaip pastebėjo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, Rusija šį rezervą kaupti pradėjo po 2014 metų, kada buvo aneksuotas Krymas.
„Buvo pritaikytos sankcijos ir ji norėjo kiek įmanoma sumažinti priklausomybę nuo išorės skolinimosi. Jei naftos kaina kristų labai smarkiai, tada Rusija gali to fondo lėšas naudoti, jai nereikia skolintis. Rusijos atveju niekada negali žinoti, ar galėsi pasiskolinti, nes jos, kaip valstybės, pasitikėjimas gana menkas, ypač Vakaruose, o dar yra papildoma ekonominių sankcijų grėsmė. Tuomet Rusijai „kranelis būtų užsuktas“ ir ji turėtų „veržtis diržus“.
Nenorėdama tokio scenarijaus, Rusija stengiasi sukaupti kiek įmanoma daugiau pati. Beje, pavyzdžiui, Baltarusijos įvykių metu Rusija buvo praktiškai vienintelis skolintojas. Tarptautinės rinkos neskolina. Žinoma, oficialiai dar paaiškinama, kad tai padeda sušvelninti naftos kainų svyravimą, taip pat – dalis tų pinigų yra kaupiama pensijoms“, – komentavo jis.
Rytų Europos studijų centro direktorius L. Kojala pridūrė, kad tokios politikos tikslas – turėti atsvaros, kuri padėtų atlaikyti Vakarų spaudimą.
„Buvo ne tik rezervai kaupiami (kuriuos kai kas skatindavo naudoti tam, kad spręstų socialines problemas, bet Kremlius to nedarė), bet buvo mažinamos skolos užsienio kreditoriams. Taip pat kaupiamas užsienio valiutos rezervų atsargos. Daromi visi žingsniai, kurie padarytų Rusiją kiek įmanoma labiau atsparią spaudimui iš Vakarų per finansinę perspektyvą“, – sakė jis.
Pagalvė elitui
L. Kojalos vertinimu, rezervas yra tam tikra pagalvė Kremliui ir jo elito atstovams, kuriems gali augti sankcijų kaštai.
„Ypač, jei sankcijos apimtų tarptautinę bankinę komunikaciją (sistemą „Swift“) ar kitas sritis, kurios šiuo metu dar nėra realizuojamos“, – sakė jis.
Pašnekovas paaiškino, kad tuomet Vladimiro Putino sistemai reikėtų palaikyti valstybės ir artimiausio elito stabilumą.
„Matyt, toks yra pirminis šio rezervo tikslas. Taip pat jis atlieka tam tikrą užsienio politikos funkciją, signalizuodamas Vakarams, kad Rusija yra pasirengusi atlikti tuos veiksmus, kurie Kremliui atrodo teisingiausi strateginiu vertinimu – kad Vakarai neturi pakankamai priemonių į tai atsakyti arba bent pagrasinti tokiomis sankcijomis, kurios Rusiją išgąsdintų. Jis turi dvejopą funkciją – ir praktinę, ir siunčiančią (ar bandančią tai daryti) žinutę“, – sakė jis.
Savo ruožtu Ž. Mauricas paaiškino, kad aptariama 630 mlrd. dolerių suma yra tikrai didelė.
„Ji sudaro beveik pusę Rusijos BVP. Rusijos metinis importas siekia apie 250 mlrd. eurų, tai porai metų užtektų, – svarstė jis. – Ši suma gali padengti gana ilgo laikotarpio vienokius ar kitokius sukrėtimus. Ar tai būtų naftos kainos kritimas, ar sankcijų įvedimas. Taip pat gali labai greitai skirti resursų vienai ar kitai sričiai.
Žinoma, lyginant, nominalia verte, suma nėra labai didele. Lyginant su NATO šalių BVP, ji sudaro vos 1,5 proc. Tiesiog Rusijos ekonomika yra maža“.
Mažina priklausomybę
Ž. Mauricas dar sakė, kad rezervas turi poveikį sprendimų priėmimui Kremliuje, nes Rusijos priklausomybė nuo Vakarų yra tolygiai mažėjanti.
„Po Sovietų Sąjungos griūties Rusija buvo priklausoma net nuo maisto importo, o dabar sugeba pasirūpinti pati. Rezervas gali sušvelninti svyravimus ir Rusija iš tiesų kryptingai mažina priklausomybę nuo Vakarų šalių.
Dėl to ekonominių sankcijų efektyvumas turi ribotą poveikį. Tarkim, Kinijos priklausomybė yra didesnė. Rusijos didžiausia yra per energetinių išteklių eksportą (per dujų), bet ir čia ji diversifikuoja savo rinkas. Europai laikas irgi bėga, nes Rusija yra užsimojusi įvykdyti ambicingą projektą – nutiesti dujotiekius į Kiniją, kas sukeltų konkurenciją Europai. Be to, Rusija stato SGD terminalus, diversifikuoja rinkas“, – vardijo ekonomistas.
Ž. Mauricas pripažino, kad Rusijai padaryti įtaką vien ekonominiais svertais tampa vis sunkiau.
„Dėl to reikia investuoti į krašto apsaugą, diversifikuoti energetiką, nueiti nuo iškastinio kuro. Pigiau investuoti vieną–kitą procentą į krašto apsaugą ir tikėtis taip atgrasyti Rusiją nuo neapgalvotų, avantiūristinių veiksmų, nei vėliau gyventi su visomis pasekmėmis. Įsivėlus į ginklavimosi varžybas, Rusijos pozicijos labai silpnos“, – sakė jis.
Tuo metu L. Kojala pastebėjo, kad Rusijos ekonomikos problemos jau kelis dešimtmečius išlieka tokios pačios.
„Federalinio biudžeto pajamas didžiąja dalimi sudaro iškastinių žaliavų eksportas. Vadinasi, tai irgi yra Rusijos priklausomybė nuo Vakarų – ne tik Vakarų nuo Rusijos. Todėl labai daug priklauso ir nuo žaliavų kainų.
Jei jos, net ir nesant situacijai, kuri verstų įvesti naujas sankcijas, ims smukti, tuomet ir rezervo kaupimo galimybės gerokai sumažėtų. Rusijos ekonomika vis dar yra gana siaura savo diversifikacijos laipsniu“, – sakė jis.
Sausio pabaigoje tarp NATO ir Rusijos tvyro įtampa dėl įtarimų, kad Rusijos pajėgos gali užpulti Ukrainą. Neatmetama netgi karo tikimybė.
