Kaip ji aiškino laidoje „Delfi tema“, bendrai apie NT mokestį buvo pradėta kalbėti jau prieš kurį laiką ir daugiausia šia tema buvo diskutuojama, kaip apie priemonę siekiant suvaldyti būsto kainų augimą ir apie tai vienas pirmųjų pasisakęs Lietuvos bankas.
Visgi, ekonomistės manymu, pastaruoju metu rinkoje stebimas kainų kilimas labiausiai yra susijęs su infliaciniais procesais ir kol pastaroji didės, reikėtų nusiteikti ir būsto kainų kilimui, mat jo nebus galima suvaldyti jokiais NT mokesčiais.
Kalbėdama apie pačio mokesčio idėją ji tikino, kad apie NT apmokestinimą buvo svarstoma jau pernai, diskusijos vyko mokesčių lengvatų peržiūros grupėje, ir jau tada, kaip teigė, buvo aišku, kad mokesčio administravimas bus labai brangus.
„Juk tą turtą reikia ir įvertinti, ir perkainoti, juolab, kai tokia infliacija, perkainojimai gali būti labai dažni.
Manyčiau, kad dabar tikrai nėra palankus metas siūlyti žmonėms tokį mokestį, turbūt pasipiriešinimas bus labai didelis.
Kas išeis? Greičiausiai mokestis nebus visuotinis, greičiausiai vis tiek bus padarytos kažkokios išimtys tam tikroms gyventojų grupėms. Tiesa, tuomet turtas nukeliaus būtent pas tas gyventojų grupes, kurios yra atleistos nuo mokesčio“, – įspėjo ji.
Kaip sutinka, pavyzdys galėtų būti ir pensininkai. Jeigu jie nuo tokio mokesčio būtų atleisti, gyventojai savo NT suskubtų užrašyti būtent jiems.
„Beje, Lietuvos pensininkai visoje Europoje ir taip yra pirmoje ar antroje vietoje pagal turimą NT. Bet kuriuo atveju, pensininkai yra tie žmonės, kuriuos tai paliestų labiausiai ir tas paaiškinimas, kad mokestis nėra labai didelis... žmonėms vis tiek kils susierzinimas.
Pats turtas iš savęs nekuria jokių pajamų šaltinių mokesčiui sumokėti ir tai yra, turbūt, viena svarbesnių šio mokesčio ydų, nes visuomet atsiranda žmonių, kurie turi turto, bet neturi pajamų mokestį mokėti“, – sakė ji.
E. Leontjeva jau anksčiau buvo užsiminusi ir apie tai, kad jei toks mokestis būtų įvestas, gyventojai patirtų nesaugumo jausmą.
„Metai ateina nelengvi, kaip matome, ir pradėti metus nuo tokių mokesčių pataisymų nėra pats geriausias būdas mobilizuoti visuomenę, sutelkti, ko dabar visi trokštame“, – teigė E. Leontjeva.
Redakcija primena, kad visai neseniai finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog jis būtų visuotinis ir simbolinis.
„Tokiu atveju mokesčio mokėtojų būtų daugiau, bet pats mokestis būtų labiau simbolinio dydžio, kaip šiandien yra žemės mokestis, kurį moka keli šimtai tūkstančių žmonių, bet pats mokesčio dydis tikrai yra simbolinis, tarkim, 10–12 eurų per metus, ir ženklaus poveikio asmens finansams jisai nedaro“, – anksčiau teigė ji.
Taip pat buvo aiškinama, kad surinkti pinigai keliautų į savivaldybių biudžetus, jos galėtų nustatyti ir didesnį mokestį. Savivaldybės taip pat spręstų, kam ir kokias šio mokesčio lengvatas suteikti.
Mokestį planuojama teikti Seimui pavasario sesijoje.
