Aptariamos dvi priemonės buvo numatytos kompensuoti narystės išlaidas tarptautinėse organizacijose ir dalyvavimą parodose.
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos (NTVA) prezidentė Žydrė Gavelienė pabrėžia, kad atvykstamojo turizmo sektorius yra Lietuvos turizmo eksportas ir reiškia užsieniečių pinigus, išleidžiamus Lietuvoje.
„Tai yra TOP prioritetas Lietuvai ir šalies turizmo industrijai (...) Atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai negavo paramos, tai yra, subsidijos labiausiai nukentėjusioms įmonėms dėl biurokratinių kriterijų: buvo vertinamas periodas, kai įmonės nukentėjo – lapkritis, gruodis ir sausis 2019 ir 2020 metų“, – sakė Ž. Gavelienė.
Ji paaiškino, kad atvykstamajame turizme būtent lapkritis, gruodis ir sausis yra tie mėnesiai, kai kelionių organizatoriai net „normaliais laikais“ negauna pajamų, nes visi turistai į Lietuvą daugiausiai atvyksta šiltuoju metų laiku.
NTVA prezidentė atkreipia dėmesį, kad sektoriaus įmonių pajamos pandeminiu laikotarpiu krito ne trečdaliu ar dviem, o 95-100 proc.
„Nors mes informavome (Ekonomikos ir inovacijų) ministeriją ir premjerę, kad taip suformuotas subsidijos aprašymas eliminuoja atvykstamojo turizmo organizatorius iš subsidijos, – kraipė galvas, nieko nesukūrė, neatsižvelgė į mūsų prašymus. Tada sako: gerai, atvykstamajam sugalvosime kitas priemones, bandysime bent dalinai padėti“, – kalbėjo Ž. Gavelienė.
Bendrovės „Baltic Travel Group“ vykdomoji direktorė Renata Juškaitienė komentavo, kad nežino priežasties, kodėl minėti du verslui pristatyti projektai buvo atšaukti.
„Du pagrindiniai projektai, kurie būtų padėję mūsų atvykstamajam turizmui, jie buvo sukišti į stalčių. Ir mes net nežinome nei priežasties, nei ar tai įmanoma atgaivinti“, – portalui sakė ji.
Pažadus išgirdo, bet pinigų nesulaukė
R. Juškaitienė patikino, kad abi priemonės buvo anonsuotos.
„Jos buvo diskutuojamos ir aptariamos susitikimuose, su turizmo verslo atstovais ir su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, su turizmo verslu ir su VŠĮ „Keliauk Lietuvoje“, – sakė „Baltic Travel Group“ vadovė.
Pirmosios priemonės apraše pažymima, kad ja norima teigiamai formuoti Lietuvos įvaizdį, didinti turizmo srities pajamas.
„Priemonės įgyvendinimui reikalinga 2,3 mln. eurų suma kompensavimui, kuri padengtų vienai įmonei (2 atstovams) dalyvavimą 5 turizmo renginiuose pasaulyje per metus, įskaitant komandiruočių išlaidas (tai yra, bilietų ir apgyvendinimo išlaidas)“, – nurodoma dokumente.
O antrosios – narysčių organizacijose kompensavimo – priemonės apraše pati ministerija pripažįsta, kad prasčiausia padėtis susiklostė atvykstamajame turizme.
Priemonei buvo numatyta 280 tūkst. eurų. Agentūros „Keliauk Lietuvoje“ anonse skelbta, kad priemonę įveiklinti buvo planuojama nuo 2021 metų lapkričio 12 dienos, Lietuvos kelionių organizatoriams arba turizmo asociacijoms kompensuojant po dvi narystes tarptautiniuose turizmo susivienijimuose.
„Turite galimybę gauti iki 5000 eurų kompensaciją. Finansavimo forma – negrąžinamoji subsidija, mokama iš valstybės biudžeto lėšų“, – rašoma dokumente.
Ministerija: susidurta su problema
Ekonomikos ir inovacijų ministerija „Delfi“ nekomentavo paramos sumų minėtoms priemonėms, bet atkreipė dėmesį, kad 2020-2021 metais kelionių organizatoriai ir agentūros iš valstybės gavo per 72 mln. eurų paskolų, subsidijų, kompensacijų.
„2021 metais buvo svarstoma galimybė įgyvendinti priemonę, kurios tikslas – kompensuoti dalyvavimo užsienio renginiuose bei narystės tarptautinėse organizacijose išlaidas. Rengiant priemonės koncepciją, buvo susidurta su problema, kad valstybės biudžetą reglamentuojančiuose teisės aktuose nebuvo rasta teisinio pagrindo, kuris būtų leidęs įgyvendinti tokią priemonę“, – teigiama komentare.
„Dėl didelės rizikos, kad toks lėšų panaudojimas būtų pripažintas netinkamu, aprašas nebuvo tvirtinamas“, – pridūrė ministerija.
Komentare teigiama, kad šiuo metu su institucijomis bei socialiniais partneriais yra derinamos naujų priemonių koncepcijos.
„Tikimasi, kad šių metų II ketv. tiesioginė parama pasieks klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius. Vyriausybės prašoma šioms priemonėms skirti 4 mln. eurų“, – nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Ji teigia pernai įgyvendinusi du turizmo srities projektus, finansuotus iš Vyriausybės rezervo: „Viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros turistų lankytinose vietose projektų finansavimas“ (vietinio turizmo programa – aut. past.) ir „Turizmo paslaugų ir produktų inovacijos“. Bendra priemonėms skirta suma buvo 5 mln. eurų, paskirstyta 3,4 mln. eurų.
Ž. Gavelienė sako, kad minėtos nepatvirtintos priemonės yra labai svarbios, nes dalyvavimas parodose yra Lietuvos reklama. Jeigu nebus reklamos, į šalį niekas nevažiuos. Dalyvavimas tarptautinėse organizacijose, savo ruožtu, leidžia semtis patirties, įskaitant ir kovos su pandemija praktikos, turizmo gaivinimo idėjų.
„Šiandien, praėjus beveik dvejiems metams nuo pandemijos pradžios atvykstamojo turizmo sektorius yra visiškai už bet kokios pagalbos ribos. Atvykstamojo turizmo sektorius yra paliktas likimo valiai ir jokia pagalba jam nėra suteikta“, – komentavo Ž. Gavelienė.
