„Nubrėžta labai aiški Vyriausybės kryptis, kad nebus jokio pokyčio, bus tik tai, kas yra padaryta. Kalbant apie šalies ekonominius interesus, jie yra nesvarbūs“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė politikas.
Jo teigimu, kitos Tolimųjų Rytų valstybės, kuriose verslui siūloma ieškoti rinkų, nėra demokratinės, tad valdantieji pamina pačių keliamus vertybinės politikos principus.
„Jų įsivaizduojama vertybinė politika, joje didelių vertybių nematau, nes siūlo nutraukti ekonominius santykius su Kinija, bet siūlo kitas valstybes, kur demokratija iš tolo nekvepia“, – pažymi S. Skvernelis.
Politiko nuomone, dabar Lietuva užsienio ir vietos investuotojams yra tapusi nestabilia valstybe, kurioje investuoti nebepatrauklu ne tik užsienio, bet ir vietos verslui.
„Ir mūsų šalies investuotojams, kurie buvo pasiruošę investuoti papildomus šimtus milijonų eurų į darbo vietų kūrimą. To jie nedarys, tą aiškiai pasakė“, – pažymėjo ekspremjeras.
„Tai labai kraupi žinia, nes tą reputaciją susigrąžinti, atstatyti valstybės politinį stabilumą ir patikimumą užtruks ne vienerius metus“, – pridūrė jis.
Politiko teigimu, esą trečiadienio susitikime Prezidentūroje situacijai su Kinija aptarti, didžioji dalyvavusių verslo atstovų dalis prognozavo katastrofiškus Taivaniečių atstovybės įkūrimo padarinius. Šio sprendimo pasekmės, anot S. Skvernelio, buvo neapgalvotos ir gali būti „ypač skausmingos“.
Alternatyvų Kinijos rinkas praradusiam verslui jis nemato, esą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos žadamos pagalbos priemonės ir lengvatinių paskolų fondas nukentėjusioms įmonėms nepadės.
„Alternatyvų realių nėra. Ekonomikos ministerijos atstovai vėl kalba, matyt, nelabai susigaudydami apie pačias pasekmes, apie galimybę gauti verslui paskolas. Verslas sako „mums paskolų nereikia“, – įsitikinęs „Vardan Lietuvos“ lyderis.
„Kažkurioms įmonėms trūksta apyvartinių lėšų, bet paskolų iš esmės verslui nereikia“, – sako jis, kartu pridurdamas, jog verslas nori tik stabilios politikų pozicijos, „kuri nesikeistų nuo tokių kartais nesuprantamų valdžios pasikeitimų“.
„Jei įvyktų po trejų metų pokyčiai Seimo rinkimuose ir būtų kitokios pakraipos valdančioji koalicija, tai tie sprendimai vėl būtų kitokie“, – mano jis.
ELTA primena, kad Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę aiškino, kad šiuo metu su Europos Komisija (EK) derinamą paramą nuo Kinijos veiksmų nukentėjusiam verslui nuspręsta pritaikyti šiuo metu veikiančiai europinės paramos nuo COVID-19 veiksnių schemai, taip siekiant sudaryti sąlygas, kad paramos lėšos kuo greičiau pasiektų nukentėjusius verslus. Ministrė taip pat pažymėjo, kad su EK šiuo metu derinama ir kita, visiškai nauja schema, skirta pagalbai ES narėms, nukentėjusioms nuo trečiųjų šalių ekonominio spaudimo.
