Jaučiami sutrikimai

E. Černeckas pasakojo, jog iš Lietuvos verslininkų, kurie eksportuoja prekes į Ukrainą, tekę girdėti apie šiuo metu jaučiamą didelį neapibrėžtumą dėl ten susidariusios politinės situacijos, susijusios su Rusija.

„Tai susiję dėl dabartinių politinių konfliktų su Rusija.

Jeigu ten vyktų kariniai veiksmai, natūralu, kad kristų perkamoji galia, šoktų infliacija, todėl stabilumą tos rinkos dalyje būtų sunku rasti“, – sakė jis.

Taip pat atstovas užsiminė, jog šiuo metu Lietuvos įmonės iš Ukrainos pusės jaučia ir atsiskaitymų sutrikimus.

„Tai taip pat prisideda prie eksporto apimčių ribojimo“, – pridūrė jis.

Tačiau problemos – ne tik su šia rinka, teigė atstovas. Kai kurios įmonės šiuo metu dėl kilusių žaliavų bei energetikos kainų bendrai patiria rimtų sunkumų.

„Kas liečia eksportą iš Lietuvos, įmonės susiduria su dviem pagrindiniais iššūkiais.

Pirmasis yra energetiniai resursai, kurie yra labai išbrangę ir, kurie tiesiogiai turi įtakos gaminamos produkcijos savikainai, o kitas dalykas – žaliavų įsigijimo kainos. Dėl to gaminamas produktas išeina brangesnis“, – sakė jis.

Eksporto klubo pirmininkas pasakojo, jog jam neseniai tekę bendrauti su verslininku, kuris bandė 15 proc. padidinti savo gaminamos produkcijos kainą.

„Tiesiog gaminamos produkcijos savikaina padidėjo dėl brangusių žaliavų ir energetikos resursų.

Bet pirkėjas yra tarptautiniai prekybos tinklai ir jie kategoriškai nesutinka su tuo. Šioje vietoje įmonės tik savo maržos sąskaita gali išlaikyti tą pačią kainą, bet jei dirbama su iki 10 proc. maržos lygiu, tada jau kartais pasidaro nebeįmanomas net sudengimas iš savo paties kaštų. Dabar vyksta derybos ir ieškoma būdų “, – teigė K. Černeckas.

Redakciją dėl atsiskaitymo sutrikimų kreipėsi į Lietuvos bankų asociaciją, tačiau jos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė patvirtino, kad asociacijos duomenimis mokėjimai vyksta įprastine tvarka.

Ukraina

Ukrainos rinkai tapo per brangūs

AB „Snaigė“ generalinis direktorius Mindaugas Solgubas pasakojo, jog šiuo metu įmonės eksportas į Ukrainą yra sumažėjęs ir viena to priežasčių – didėjusios žaliavų kainos.

„Pagrindinė priežastis – pakilus žaliavų ir medžiagų kainoms buvome priversti kelti kainas ir savo produkcijai. Tai nesusiję su Kinijos tema, žaliavų kainų kilimas įvyko metų pradžioje ir globaliu mastu.

Taigi Ukrainoje tapome brangesni nei kai kurie mūsų konkurentai. O konkuruojame su Rusijoje gaminama produkcija, šioje šalyje gamyklas turi: „Indesit“, „Samsung“, „LG“, „Bosh“.

Šie gamintojai savo produkciją gamina iš rusiškų žaliavų, kurias perka žemomis kainomis iš Rusijos žaliavų tiekėjų, „politiškai teisingomis“ kainomis. Todėl jie galėjo leisti sau nekelti kainų savo produkcijai ir dabar dominuoti šioje rinkoje. Pirkėjas, deja, nepaisant nesutarimų su kaimyne, renkasi pigesnį produktą“, – teigė jis.

Kai tikino, kita sumažėjusio eksporto Ukrainoje priežastis – sudėtinga geopolitinė padėtis.

„Žmonės dabar mažiau perka buities ir namų apyvokos daiktus, daugiau – konservus ir ginklus.

Žinoma, mums nepatinka ši situacija, tačiau labai jos nesureikšminame – per ilgametę AB „Snaigės“ pardavimų šioje šalyje istoriją buvo ir didesnių praradimų, po kurių sekdavo kilimas“, – komentavo direktorius.

Kalbėdamas apie Kiniją, jis tikino, kad produkcija iš Kinijos sudaro palyginus nedidelę dalį įmonės pirkimų portfelyje ir kol kas ji nepajuto reikšmingų kainų augimo.

„Jeigu kaina Kinijos žaliavoms kils arba strigs tiekimas, turėsime pirkti iš alternatyvių Europos gamintojų arba mokėti brangiau kinams, kas, žinoma, šiek tiek pabrangins ir mūsų produkciją“, – sakė M. Solgubas

Įmonės duomenimis, per 2021-ųjų pirmus tris ketvirčius AB „Snaigė“ apyvarta siekė beveik 26 mln. Eur ir lyginant su 2020-aisiais buvo 16 proc. didesnė.

„Tad praradimus Ukrainoje sėkmingai kompensavome kitose rinkose“, – pridūrė vadovas.

Šiuo metu įmonė eksportuoja į beveik 30 Europos, Azijos ir Afrikos šalių, o netrukus rengiasi ir pramoninių šaldytuvų, skirtų profesionaliai virtuvei, gamybai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (67)