Pernai tarp Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalių Lietuva išsiskyrė tuo, kad jos atsigavimas buvo vienas iš sparčiausių (6 proc.), tačiau šiais metais labiau augs kitų VRE regiono valstybių BVP (4,7 proc.), numato „Coface“.

Bendrovės ekonomistų vertinimu, pagrindiniai iššūkiai, kuriuos teks atremti šiemet, bus omikrono pandemija, namų vartojimą slopinanti aukšta infliacija ir būtinybė kelti darbo atlygį. Tačiau tikimasi, kad omikrono banga nepareikalaus griežtų ribojimų ir jos poveikis ekonomikai nebus labai skausmingas – tai suteikia verslui palankų momentą investuoti į perspektyviausias sritis: inžineriją, matematiką, technologijas ir automatizavimą.

Vyriausiasis „Coface“ ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai Grzegorzas Sielewitczas atkreipia dėmesį, kad palyginti gerą Lietuvos ūkio būklę pernai lėmė svari eksporto dalis šalies BVP. „Coface“ duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuva sugebėjo išauginti eksportą 190 proc. ir tai yra vienas sparčiausių augimų VRE regione po Lenkijos (198 proc.) bei Rumunijos (210 proc.).

„Kiekvienos valstybės ūkio atsparumą didina aktyvus prekių ir paslaugų pardavimas užsienyje, o Lietuva tarp kitų VRE šalių išsiskiria palyginti aukšta prekybos su užsieniu dalimi – 76 proc. šalies BVP sukuria eksportas“, – sako G. Sielewitczas.

Pasak jo, pagal šį rodiklį regione Lietuvą VRE regione lenkia tik Slovėnija (79 proc.), Vengrija (80 proc.) ir Slovakija (86 proc.).

Darbo valanda Lietuvoje 3,4 karto pigesnė nei Vakarų Europoje

„Eurostat“ duomenimis, mūsų šalis Europoje išsiskiria vienu žemiausių darbo užmokesčių, skaičiuojant vidutiniškai mokamą atlyginimą per valandą: Lietuvoje šis rodiklis siekia 10,1 Eur/val. ir tai 2,8 karto mažiau nei vidutiniškai mokama Europos Sąjungoje (28,5 Еur/val.), 3,4 k. mažiau nei Vakarų Europoje (34 Eur/val.) ir beveik penkiskart mažiau nei Norvegijoje (47,3 Eur/val.). Tik keliose ES šalyse vidutinis atlygis už valandą yra dar žemesnis nei Lietuvoje: Bulgarijoje (6,5 Eur/val.), Rumunijoje (8,1 Eur/val.) bei Vengrijoje (9,9 Eur/val.).

Pasak „Coface“ ekonomisto, šį faktą Lietuvos verslas dar gali išnaudoti kaip konkurencinį privalumą didinant eksportą, tačiau visoje Europoje auganti infliacija ir darbo jėgos trūkumas verčia darbdavius nuolat didinti atlyginimus, todėl ilgainiui šį pranašumą turėtų atsverti investicijos į didelę pridėtinę vertę sukuriančias sritis.

Pirmaujame pagal IRT darbuotojų dalį, atsiliekame pramonės automatizavime

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos pozicijas rinkoje stiprina palyginti didelė informacinių ir ryšio technologijų (IRT) sektoriaus darbuotojų dalis. EBPO (Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) duomenimis, tarp visų VRE regiono šalių būtent Lietuva pasižymi didžiausia IRT darbuotojų dalimi (16,28 proc. nuo visų darbo vietų) ir pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia nedaug šalių: Švedija (16,59 proc.), Jungtinė Karalystė (17,39 proc.), taip pat JAV (17,82 proc.).

Šios krypties specialistų gretų auginimas, pasak „Coface“ ekonomisto, leistų Lietuvos verslui didinti paslaugų eksportą, kuris paprastai sukuria daugiau pridėtinės vertės nei prekių eksportas. Būtent todėl vienu iš prioritetų Lietuvoje turėtų tapti matematikos, inžinerijos ir technologijų studijas baigusių absolventų skaičiaus auginimas.

Nors šiuo metu EBPO duomenimis jau 25,67 proc. Lietuvos absolventų baigia studijas aukščiau paminėtose srityse, tačiau pagal šį rodiklį dar gerokai atsiliekame ne tik nuo Vokietijos (35,55 proc.), bet ir Rusijos (29,96 proc.), Estijos (28,84 proc.), Švedijos (27,5 proc.), Suomijos (27,25 proc.), Slovėnijos (26,61 proc.), Jungtinės Karalystės (26,42 proc.) ir Prancūzijos (25,68 proc.).

Dar viena sritis, kurioje Lietuvai rekomenduojama tobulėti, yra veiklos robotizavimas ir automatizavimas. Pagal įmonių dalį, kurios naudoja robotus ir automatus skirtinguose veiklos sektoriuose, Lietuva daugelyje sričių atsilieka ne tik nuo ES vidurkio, bet ir kitų VRE regiono šalių, tokių kaip Lenkija, Slovakija ir Slovėnija. Tik po 17 proc. automobilių ir metalo apdirbimo pramonės įmonių Lietuvoje naudojasi automatizuotais sprendimais, kai ES vidurkis atitinkamai siekia 35 ir 28 proc.

Panaši situacija mašinų gamybos, chemijos ir baldų pramonėse, kuriose šie rodikliai Lietuvos įmonėse pusantro–dukart žemesni nei ES. Tik elektronikos ir kompiuterių srityje Lietuva pagal automatizavimą pranoksta kitas Europos kaimynes – mūsų šalyje automatizuotais sprendimais naudojasi 30 proc. tokių įmonių, o visoje ES – tik 20 proc.

„IRT sektorius pasižymi aukštesne sukuriama pridėtine verte, todėl perspektyvu toliau didinti technologijų, inžinerijos ir matematikos specialistų gretas, taip pat sparčiau automatizuoti pramonę ir aktyviau eksportuoti ne tik prekes, bet ir paslaugas“, – teigia „Coface“ ekspertas.