„Mano įmonės tikriausiai neigiamai nepaveiks. Kiekvienas verslas ieško sprendimų, mes negalime pakeisti politikos, mes tik galime ieškoti sprendimų, kurie priklauso nuo mūsų, tai tą mes ir darome. Mes investuojame į naujus projektus, kuriame naujas darbo vietas ir anksčiau ar vėliau vis tiek daugelis tiekimo grandinių atsidurs Europoje. Mes tikimės ir Lietuvoje kurti, statome dabar septynias naujas gamyklas“, – Eltai sakė A. Paukštys.

Verslininko teigimu, dėl šios krizės užsidarė Kinijos rinka ir tai gali turėti poveikį eksportui į šią valstybę, tačiau kiekvienas verslas ieško išeities iš šios situacijos.

„Tikriausiai užsidarė Kinijos rinka, kažkokį turi poveikį, kad eksportas į Kiniją tikriausiai mažės dėl to, kad viskas priklauso nuo santykių. Kinijos kultūroje santykiai ir pasitikėjimas partneriais yra aukštoje, pirmoje vietoje, sakyčiau. Tikriausiai tie klientai, kurie nepasitiki mūsų partneriais, nepirks tos produkcijos, o kurie pasitiki, tikriausiai pirks. Čia bus visokių situacijų, kiekvienas verslas ieško išeities iš situacijos“, – tikino „Teltonikos“ vadovas.

A. Paukštys tvirtina, kad situacija su Kinija „Teltonikos“ investicinių planų Lietuvoje nekeičia, nes įmonė nėra priklausoma nuo vienos rinkos. Jis akcentavo „žaliojo koridoriaus“ investicijoms įstatymų paketo svarbą.

Teltonikos gamykla
Foto: Organizatorių nuotr.

„Apie save pasakysiu – mes suplanavę 3,7 milijardo eurų investicijas per 10 metų ir mes to plano laikomės. Per dabartinius trejus metus investuosime 700 milijonų eurų. „Žaliasis koridorius“ labai padėtų, jeigu būtų galima tas investicijas padaryti, susikurti darbo vietas, kurti aukštesnę pridėtinę vertę Lietuvoje. Mes parduodame visame pasaulyje, mes nesame priklausomi nuo vienos rinkos. Ir mes tiekiame ne žaliavas, jeigu Lietuva tiekia žaliavas, tada yra problema, bet jeigu tiekiame galutinį produktą, tada klientas renkasi, kokį produktą pirkti“, – akcentavo verslininkas.

„Teltonikos“ vadovas pabrėžė negalįs įvardinti, ar Seimui reikėtų deklaruoti, kad Kinija taiko sankcijas Lietuvos verslui. Jo teigimu, tik dešimtadalis Lietuvos įmonių, dirbančių su Kinija, yra paveiktos dėl esančios krizės.

„Aš negaliu pasakyti, kad man taiko sankcijas, reikėtų žiūrėti konkrečiai, kam taiko. Kaip aš girdėjau, koks dešimtadalis įmonių, kurios dirba su Kinija, yra paveiktos, bet juk visos kitos tai tikriausiai dirba, perka iš Kinijos ir parduoda į Kiniją, nėra visiškai viskas sustoję. Aš negaliu teigti, čia yra politinis klausimas ir tegul politikai bei politologai komentuoja“, – tvirtino A. Paukštys.

ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.

Šios krizės kontekste lazerinių technologijų įmonių grupės „Brolis group“ vienas įkūrėjų Kristijonas Vizbaras trečiadienį teigė, kad nemano, jog šiuo metu su Europos Komisija derinamas pagalbos paketas nuo Kinijos spaudimo nukentėjusioms lazerinių technologijų ar automobilių pramonės įmonėms padės, nes verslui reikalinga ne parama, o galimybės dalyvauti pasaulinėse tiekimo grandinėse.