„Ne tik dėl PVM. Labai svarbu užtikrinti, garantuoti, užkardyti, kad visos pajamos būtų rodomos, ne tik PVM netenkama, GPM ir pelno mokesčio irgi“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė viceministrė, pristatydama šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų planą.
Kaip ji vėliau paaiškino BNS, jeigu tam būtų pritarta, platformų – pavyzdžiui, pavėžėjimo, maisto pristatymo į namus ar vertėjavimo paslaugų – savininkai turėtų VMI pateikti informaciją apie tai, kokį atlygį gavo jomis besinaudojantys gyventojai.
„Kai tu veiki per skaitmeninę platformą, tavo pajamos bus skaidrios“, – BNS teigė viceministrė.
Pasak R. Bilkštytės, be kita ko, ketinama nustatyti ir pajamų iš kriptovaliutų deklaravimo tvarką, investicinę sąskaitą siekiama įtraukti į deklaruotino turto sąrašą.
Viceministrė taip pat pranešė, kad bus griežtinama lengvųjų automobilių įsigijimo įmonių vardu tvarka, kad jie nebūtų naudojami asmeniniams poreikiams.
R. Bilkštytės teigimu, valdžia taip pat planuoja apriboti grynųjų pinigų naudojimą atsiskaitant už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą (NT). Pasak jos, bus keičiama atsiskaitymų grynaisiais už NT sandorius tvarka.
Be to, VMI iki 2023 metų pabaigos įdiegs didelės vertės NT turinčių gyventojų priežiūros modelį – jie padės surinkti informaciją apie jų pajamas iš turto naudojimo ir jos yra deklaruojamos.
Dar viena būsima naujovė – keleivių pavežėjus ketinama įpareigoti turėti pajamų kvitų skaitytuvus.
Finansų viceministrė taip pat pakartojo, kad ateityje baudos už mokesčių nemokėjimą galėtų siekti nuslėptų pajamų dydį. Jos būtų skaičiuojamos už nesumokėtą pridėtinės vertės (PVM), gyventojų pajamų (GPM) ir pelno mokesčius.
Tačiau R. Bilkštytė pabrėžė, kad nauja tvarka būtų taikoma tik piktybiškai nuslėpus ir nedeklaravus pajamų.
„Kad baudos būtų visų nuslėptų pajamų dydžio (...) Ne tik apsiriboti PVM, bet kartu ir kitais mokesčiais – GPM, pelno mokesčiu, bet kreipiant dėmesį į piktybiškai nesumokėtus mokesčius, nedeklaruotas pajamas“, – teigė ji.
Pasak viceministrės, nepatikimi mokesčių mokėtojai galėtų netekti ir licencijų.
„Jeigu nustatoma, kad mokesčių mokėtojas neatitinka patikimo mokesčių mokėtojo reikalavimo, įtraukiamas į nepatikimų sąrašą, nedeklaruoja pajamų ar yra kiti pažeisimai, stabdomas licencijavimas“, – teigė R. Bilkštytė.
Viceministrė, be kita ko, informavo, kad ateityje ketinama kiekvienam mokesčių mokėtojui sukurti jam prieinamus rizikos profilius.
„Kad kiekvienas mokesčių mokėtojas suprastų, kodėl mokesčių administratorius jį pasirenka mokestiniam tyrimui ar patikrinimui“, – aiškino viceministrė.
Pasak jos, mokesčių administratorius ir dabar pagal rizikos profilius vertindamas mokesčių mokėtojus turi informaciją apie juos pagal beveik 500 kriterijų arba informaciją iš įvairių duomenų bazių.
„Bet kol kas rizikos profiliai mokesčių mokėtojams nebuvo žinomi ir jie tuo piktnaudžiaudavo ar galvodavo, kad mokesčių administratorius neįgalus nustatyti mokesčių vengimą“, – teigė R. Bilkštytė.
Anot R. Bilkštytės, neapskaitytos ekonomikos dalis mažėja, bet vis tiek dar yra didelė – 2020 metais jos dalis siekė 12,8 proc. bendrojo vidaus produkto: „Tendencija matoma, kad ta dalis yra mažėjanti, tačiau vis dėlto dar labai didelė“.
Pasak jos, didžiausias šešėlis yra apgyvendinimo, maitinimo, transporto, prekybos sektoriuose, o mažiausias – žemės ūkyje, žuvininkystėje, miškininkystėje.
„Ten yra mažiausias apmokestinimas, todėl ir mažiausias šešėlis“, – teigė viceministrė.
Statistikos departamento duomenimis, oficialiai neapskaitytos ekonomikos dalis užpernai siekė 12,8 proc. Lietuvos BVP – maždaug tiek, kiek ir 2008-aisiais. 2019 metais šis rodiklis siekė 13 proc.