Už šias pataisas balsavo 51 parlamentaras, prieš 42, o dar 25 susilaikė. Galiausiai Seimas apsisprendė apskritai atmesti šį projektą, jo nebegrąžinant tobulinti iniciatoriams.
Parlamentarų grupė buvo parengusi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, kuriais siūlyta leisti silpnesnį alkoholį vartoti nuo 18 metų amžiaus, taip pat alkoholio pardavimo laiką sekmadieniais ilginti iki 20 val. bei numatyti švelnesnius reklamos ribojimus.
Vis dėlto pagrindiniu šiame svarstyme paskirtas Ekonomikos komitetas pritarė tik kai kurioms siūlomoms pataisoms. Komitete sujungtu Alkoholio kontrolės įstatymo projektu nepritarta siūlymams pakeisti prekybos alkoholiu laiką nuo 10 iki 20 val. kiekvieną dieną, įskaitant ir savaitgalius. Todėl galiausiai parlamentarai balsavo dėl komiteto parengto projekto.
Alkoholio įstatymo projektu siūlyta tikslinti nuostatos, kokia informacija nelaikoma reklama. Projekte buvo pritarta Vyriausybės siūlymui, kad informacija, pateikta maisto, gėrimų ir kitų prekių pristatymo vartotojams paslaugą teikiančiose interneto platformose, nebūtų laikoma reklama, kadangi platformų valdytojai nėra nei alkoholinių gėrimų gamintojai, nei jais prekiaujančios įmonės.
Įstatymo projektu siekta atskirti, kad reklama nelaikomi įmonių pavadinimai, kuriuose minimi alkoholiniai gėrimai; alkoholinių gėrimų prekybos vietose esanti atributika; viešojo maitinimo įstaigų interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose pateikiama informacija apie alkoholinius gėrimus, kai viešojo maitinimo įstaigos informuoja apie maisto ir alkoholinių gėrimų derinimo rinkinius, alkoholinių gėrimų ir maisto degustacijas.
Taip pat siūlyta nuostata, kad alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose leidžiama tik nemokama įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaida.
E. Gentvilas: gamintojai alkoholio reklamos draudimus apeina elementariu būdu
Vienas iš pataisų iniciatorių, Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad visų Seimui pateiktų pakeitimų kontekste, jis reikšmingiausiais laiko būtent pakeitimus dėl amžiaus ribos, nuo kuriuos galima įsigyti alkoholį, bei reklamos pokyčius. Pasak jo, dabartinės įstatymo nuostatos yra itin lengvai apeinamos.
„Alaus reklama yra apeita labai paprastu, elementariu būdu - užrašant „Nealkoholinis“, paliekant tą patį logotipą, paliekant tą patį vaizdelį, gamintoją. Taip, reikia pripažinti, kad prieš tai reikėjo pradėti gaminti nealkoholinį tos rūšies alų, kad galėtum jį reklamuoti. Bet iš esmės tai yra užslėpta alkoholinių reklama su tais pačiais logotipais, pavadinimais, spalvomis“, – iš Seimo tribūnos už projektą pasisakė E. Gentvilas.
Jis taip pat akcentavo, kad informacija apie brangius alkoholinius gėrimus ir jų savybes šiuo metu taip pat yra ribojama.
„Viskis, šampanas, konjakas dingo iš reklamos apyvartos. Nebereklamuoji šie prestižiniai ir prabangūs, gurmaniški gėrimai. Apie juos vartotojas nebegauna ne tik reklamos, bet ir informacijos. Su tais draudimais atėjo ir informacijos draudimai, kai yra uždrausta informacija apie gautus apdovanojimus, gamybos technologiją, gamybos istoriją ir panašūs dalykai“, – tikino E. Gentvilas.
A. Veryga: dabar Lietuvoje galiojančias alkoholio kontrolės nuostatas PSO rekomenduoja kitoms šalims
Vis tik su liberalo argumentais nesutiko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga. Pasak jo, informacijos sklaida apie alkoholinių gėrimų savybes gamintojo internetiniame puslapyje nėra ribojama.
„Jeigu jūs norite sužinoti apie gėrimus, mes šiandien su kolega beklausydami jūsų, įėjome į gamintojo svetainę. Atsidarėme. Ten surašyti visi apdovanojimai, visos savybės, su kuo, ką ir kaip gerti. Jeigu tik norit, jūs galite visą šitą informaciją rasti. Ji nėra draudžiama Lietuvoje. Jos tiesiog reikia pasiieškoti, jeigu jūs jos norite“, – replikavo jis.
„Valstietis“ taip pat įsitikinęs, kad alkoholio reklamos draudimas, nepaisant gamintojų bandymo ją apeiti, prisidėjo prie to, kad gyventojai kur kas dažniau pasirenka nealkoholinius gėrimus.
„Žmonės, dabar nuvažiavę į pajūrį, norėdami atsigaivinti šaltu alumi, pirmiausiai išperka nealkoholinį alų. Tai kaip tai neturėjo alų? Gamintojai galbūt ir tikėjosi, kad tokia reklama jie tiesiog maskuos ir kompensuos tikrosios reklamos praradimą. Gi efektas buvo visiškai tiesioginis. Nealkoholinių gėrimų pardavimas išaugo šimtus procentų, pasikeitė kultūra“, – neabejoja A. Veryga.
Pasak LVŽS frakcijos atstovo, praėjusioje kadencijoje priimtos Alkoholio kontrolės pataisos, kurias šiuo metu vėl siekiama liberalizuoti, tarptautiniu mastu yra laikomos pavyzdinėmis.
„Didžiausią efektą duoda ne kuri nors viena priemonė, bet priemonių visuma. Kuo daugiau jų yra įgyvendinta, tuo didesnį efektą mes turime. Yra sakoma, kad tarptautiniu mastu, ypač Europoje, Lietuvos alkoholio kontrolės įstatymas jau dabar minimas kaip vienas iš geriausių ir veiksmingiausių teisės aktų arba modelių, kuriuos kitoms šalims rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija“, – pažymi A. Veryga.
