Kai kurie „Delfi“ kalbinti rinkos žinovai būgštauja, kad Lietuvoje degalų kainos pasieks naujus rekordus, o dėl Lenkijos mokesčių pakeitimų lietuviai vis dažniau užsuks į kaimyninę šalį ne tik maisto produktų, bet ir prisipildyti automobilių bakus. Kiti prognozuoja, jog Lietuvoje teks apskritai dar palaukti infliacijos tempo lėtėjimo.
Lūkesčius formuojantys veiksniai
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad „Brent“ rūšies nafta dabar pasiekė 2014 metų aukštumas, tuomet paaštrėjo Rusijos ir Ukrainos santykiai.
„Daroma tokia prielaida, kad jeigu kiltų konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos ir į jį įsiveltų kitos šalys, – ne tiesiogiai, bet per įvairias sankcijas (...) – Tai jeigu būtų kalba apie SWIFT sistemą (tarpbankinių atsiskaitymų sistema – aut. past.), gali kilti problemų naftos ir dujų kompanijoms dėl sankcijų. Ir dėl to daroma prielaida rinkoje, kad pasiūla gali kažkuriuo laikotarpiu sumažėti iš vieno didžiausių naftos gamintojų pusės, kas reiškia, kad didintų kainą“, – sakė M. Dubnikovas.
Antras lūkesčius lemiantis faktorius, pasak analitiko, yra koronaviruso omikron atmainos specifika. Palyginti mažesnis mirštamumas gali paskatinti pandemijos valdymo revizijas ir kartu – auginti degalų vartojimą.
„Antras dalykas, omikronas vis dėlto pasirodo, kad jis nesukelia tiek daug mirčių, kiek galbūt buvo tikimasi (...) Vartotojai arba keliauninkai, atostogautojai pradėtų gyventi aktyvesnį gyvenimą, kas iš tiesų didintų tos pačios naftos suvartojimą kuro pavidalu“, – aiškino M. Dubnikovas.
Anot jo, jeigu nesikeis dabartiniai lūkesčiai, gali būti, kad jau artimiausiu metu naftos kaina pasieks triženklį skaičių.
„Naftos kaina atsispyrė ir juda link 90 dolerių už barelį, na, ir jeigu niekas nesikeis, – o panašu, kad bent artimiausiomis savaitėmis neturėtų keistis šios dvi prielaidos, – tai galime pamatyti ir 100 dolerių už barelį“, – kalbėjo ekspertas.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas mano, kad kol kas akivaizdžių tendencijų, jog nafta brangs ar pigs, nematyti, bet jis sutinka, kad kai kurios iš minėtų prielaidų galėtų realizuotis. Jo manymu, daug kas priklauso nuo spekuliacijų biržoje: „yra miksas visų tų lūkesčių iš biržos žaidėjų ir vartojimo poreikio“.
„Jeigu sumažėja pasiūla, tai natūralu, kad kaina gali didėti. Tiesiog žiema jau į antrą pusę ir tų energetinių produktų poreikis šylant orams turi tendenciją mažėti. Tai vėlgi, čia toks argumentas, kuris gali atsverti bręstantį konfliktą Ukrainoje ar panašius argumentus“, – komentavo E. Cicėnas.
Jis linkęs sutikti, kad omikronui būdingas mažesnis mirštamumas gali paskatinti sumažinti ribojimus ir atverti erdvę turizmui, vartojimui.
„Logikos toks argumentavimas turi, nes, pasikartosiu, čia yra ta pati birža, lūkesčiai, kiek išaugs poreikis pačiam produktui. Pasiūla yra ribota. Paklausa, jeigu smarkiai išauga, visiems reikia, tai pirmiausia tiekimas vykdomas tam, kas brangiau moka. Tai ir augina kainą. Tai iš principo toks scenarijus turi loginį pagrindą, gali taip atsitikti“, – sakė jis.
Brangtų ir degalai Lietuvoje
Kainų stebėjimo portalo Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas teigia, kad geopolitinės įtampos ir omikrono atmaina iš tiesų yra tarp faktorių, galinčių nulemti naftos kainas į vieną arba kitą pusę, bet yra ir kitų aplinkybių.
„Kol kas nedidinama gavyba, bent jau iki ikikovidinio laikotarpio, tai atitinkamai palaiko tą kainų lygį. Prie viso to prisideda dar geopolitinis dalykas dėl dujų – dėl kainų vyksta tam tikri nesusitarimai, tai dujos kaip brangesnė alternatyva brangina visas kitas kuro rūšis, tarp jų ir mazutą“, – sakė A. Vizickas.
Jis teigia, kad belieka stebėti pandemijos valdymo ir tarptautinės politikos tendecijas.
Jo preliminariu vertinimu, Lietuvoje per pastarąsias savaites degalų kainų augimas nefiksuotas, naujausi duomenys turėtų pasirodyti artimiausiu metu.
M. Dubnikovas skaičiuoja, kad apie 10 proc. augant naftos kainai, degalai Lietuvoje turėtų brangti iki 3 proc.
„Jeigu šiandien, taip grubiai, priklausomai nuo kuro rūšies, žaliavinė nafta sudaro apie 25-30 proc. galutinės degalų kainos, na, tai galime įsivaizduoti: kiekvienas 10 proc. naftos pabrangimas, jis duoda apie 2,5-3 proc. galutinės kainos paaugimo. Tai išeina, kad kažkur apie 5 centus pas mus pridedama prie dyzelino, benzino kainos“, – teigia LVK viceprezidentas.
„Naftos kaina dar šių metų pradžioje siekė 79 dolerius, dabar turime beveik 88 dolerius, kas yra iš esmės 10 proc. pabrangimas“, – skaičiavo jis.
Anot jo, nors naftos kainos praeityje buvo pasiekusios ir aukštesnę nei 100 dolerių ribą, pasikeitė kitos degalų kainos dedamosios.
„Taip, kaina buvo virš 100 (dolerių už barelį), bet nepamirškime, kad per tą laiką akcizai padidėjo, padidėjo atlyginimai kone dvigubai, tai irgi krenta į savikainą. Visos komponentės irgi padidėjo“, – sakė M. Dubnikovas.
Prognozė: Lenkijoje lankysis ir gyventojai, ir įmonės
E. Cicėnas taip pat pastebi, kad naftos kaip žaliavos kaina sudaro tik dalį galutinės degalų kainos, kurioje yra ir akcizai, logistikos, infrastruktūros kaštai. Vis dėlto, atkreipdamas dėmesį į pokyčius Lenkijoje, kur nuo vasario 1 dienos mažės PVM degalams, jis prognozuoja, kad Lietuva šiuo požiūriu bus brangi šalis.
„Lenkijoje jau dabar degalai smarkiai pigesni, bet dar labiau atpigs, tai tame kontekste žiūrint, aišku, kad Lietuva atrodys kaip brangių degalų šalis, ypač pasilyginus su kaimyne“, – sako Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas.
Jis mano, kad situacija su kainomis regione yra kur kas opesnė, negu norima pripažinti: po sprendimų Lenkijoje ši šalis taps dar patrauklesnė įsipilti degalų ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir verslams.
„Esmė turbūt ta, kad ir verslai persiorientuoja: ir verslai moka dar geriau skaičiuotis. Tai išvažiuos tas komercinis transportas, tolimųjų reisų transportas. Vienas dalykas, kad smarkiai sumažins pardavimus čia vietinių degalinių operatorių, bet iš kitos pusės bus įspūdingos sumos nesurinktų akcizų ir PVM pavidalu valstybės biudžete“, – perspėja asociacijos vadovas.
Jis tikisi, kad Vyriausybė šiai temai ims skirti daugiau dėmesio.
„Tai čia yra pagrindinė problema, apie ką kol kas iš Vyriausybės jokios žinutės ta tema nėra ir toks tarsi sąmoningas ignoravimas, tarsi nematymas jokios problemos, – tas yra keisčiausia“, – pridūrė jis.
M. Dubnikovas: dar ne krizė, bet nemalonu
LVK viceprezidentas teigia, kad situacijos su naftos kainomis dar negalima vadinti krize – padėtis su dujomis ir elektra kur kas dramatiškesnė, – ir vis dėlto Lietuvos gyventojams stebėti nors ir keliais centais brangstantį benziną nėra smagu.
„Nafta, jeigu ji pabrangs, pavyzdžiui, 20 proc., tai mums prie benzino ar dyzelino prisidės apie 10 centų. Tai nesukels krizės, tai bus, manau, labiau nepasitenkinimo banga, kur bus viršyti tam tikri įsivaizduojamų kainų psichologiniai lygiai – užsipilti už 1,6 Eur dyzelino arba už 1,7 Eur benzino gali nustebinti“, – sako M. Dubnikovas.
Pasak jo, nors šie pokyčiai yra nemalonūs, bet nesukelia tokių išskirtinių situacijų, kaip dujų ir elektros kainų augimas.
„Dujos, elektra – tai vienareikšmiškai energetinė krizė ir ne tik Lietuvoje, bet visoje Eurazijoje, nes tiek Europa, tiek Azija yra šios krizės įkaitės. Jungtinėse Amerikos Valstijose septynis kartus pigesnės dujos negu Europoje, tai natūralu, kad visiškai skirtingi ciklai“, – aiškino analitikas.
M. Dubnikovas pastebi, kad tuo atveju, jeigu Lietuvoje išbrangtų degalai, tai natūraliai lemtų ir bendrą infliaciją šalyje.
„Vienareikšmiškai prisideda prie kainų augimo, nes tas kuras yra visur, kiekvienoje prekėje, paslaugoje, pagaliau, patys važiuojame į darbą. Ir šitas augimas padarys efektą: jeigu buvo tikimasi, kad tas infliacinis procesas, – kuris buvo sukeltas dujų ir elektros kainų augimo, – pradės slopti, tai šitas naftos kainos augimas gali šiek tiek atitolinti šį gyvenimo palengvinimą“, – sakė M. Dubnikovas.
„Tai yra, kainų augimas gali būti ilgesnis, negu buvo galima tikėtis dar metų pradžioje“, – prognozavo ekspertas.
„Brent“ rūšies naftos kaina antradienį pasiekė aukščiausią lygį per daugiau kaip septynerius metus, skelbia naujienų agentūra ELTA. Azijos prekyboje vienas šios rūšies naftos barelis kainavo 86,84 JAV dolerio – toks lygis prieš tai nebuvo matytas nuo 2014 metų spalio.
„Brent“ ir „West Texas Intermediate“ (WTI) rūšių naftos kainos šiemet jau išaugo daugiau kaip 10 proc., investuotojams vis stipriau tikint, kad paklausa padidės, pasauliui pamažu grįžtant į įprastas vėžes ir atidarant valstybių ekonomikas.
