„Iššūkių su Kinija kontekste turime matyti ir galimybę reikšmingai pagerinti Lietuvos investicinį klimatą, tapti lankstesne greitesne, atviresne valstybe, kuri gyvendama tokioje konkurencingoje kaimynystėje, kokia yra Šiaurės ir Baltijos Europa, turėdama tokią drąsią ekonominės politikos darbotvarkę įgyvendinančią kaimynę kaip Lenkija, turime turėti daugiau ambicijų. Vienas esminių klausimų – ar Lietuva gali būti atvira talentams iš viso pasaulio? Asmeniškai manau, kad ne tik gali, bet ir turi būti atvira talentams iš viso pasaulio“, – kalba A. Armonaitė.
Ministrė akcentavo, kad tarp aktualiausių klausimų įmonėms visada girdi talentų trūkumą. Tą parodė ir pernai atlikta įmonių apklausa, kurioje dalyvavo 500 įmonių.
„Trečdalis iš jų pasakė, kad numeris vienas klausimas – talentų pritraukimas, kurį Lietuva turi spręsti.
Turime turėti daugiau ambicijų, pasiruošti ir pritraukti talentų iš viso pasaulio. Dviem trečdaliams pasaulio valstybių Lietuva yra pažangi, auganti, patraukli šalis kurti gyvenimą“, – pažymi ji.
A. Armonaitė pristatė ir priemones, kuriomis bus siekiama pritraukti daugiau kvalifikuotų darbuotojų į Lietuvą.
„Visų pirma mums reikia reikšmingai peržiūrėti migracijos procedūras, jas sutrumpinant, keičiant aptarnavimą, įsitraukiant ir aptarnaujant dokumentus ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis. Reikia didinti nuotolinių paslaugų teikimą. Tai pat esame pasiūlę ir reikia politinio palaikymo, kad Lietuva taptų tech vartais IT specialistams. Įmonėms reikia ne tik aukštos kvalifikacijos specialistų, bet ir jaunesnių specialistų, kurie turi vidutinę kvalifikaciją ir galėtų kartu augti. Pasiūlėme sprendimus, manome, kad artimiausiu metu būtų galima prisitraukti bent kelis tūkstančius IT specialistų.
Siūlome liberalizuoti su darbo vieta nesusijusią migraciją, nuotolinės darbo vizos ir kt. dalykai. Netrukus įgyvendinsime iniciatyvą užsienio studentams pasiūlydami įgyti dvigubus diplomus tiek Lietuvos aukštojoje mokykloje, tiek užsienio, kad jie galėtų studijų metu ar po jų tęsti darbus IT ir biotechnologijų srityje. Netrukus, jau yra planas ir suplanuoti finansiniai resursai, pasiūlysime įmonėms galimybę kompensuoti talentų persikėlimo išlaidas į Lietuvą“, – artimiausius planus ir kryptis pristatė ministrė.
„Turime veikti nedelsiant, tai – pats svarbiausias dalykas, kad neprarastume savo konkurencinio pranašumo ir kad taptume lankstesni, greitesni, išmanesni nei mūsų kaimynai ir netgi draugai ES“, – akcentavo A. Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomos iniciatyvos Lietuvai reikalingiems talentams pritraukti:
1. Kurti bendradarbiavimo projektus talentams pritraukti tikslinėse trečiųjų šalių rinkose.
2. Siekiant pritraukti daugiau užsienio studentų, Lietuva turėtų įgyvendinti „Studycation“ programą, kuri būsimiems studentams leistų iš arti susipažinti su Lietuvoje esančiomis galimybėmis.
3. Sukurti paketą, skirtą paskatinti seniai išvykusius Lietuvos piliečius, aukštos kvalifikacijos specialistus, sugrįžti bei tęsti karjerą Lietuvoje.
4. Sukurti paskatų už tikslinių talentų rekomendavimą sistemą.
5. Sukurti priemonių paketą, skirtą darbdavių galimybėms pritraukti talentus didinti ir motyvacijai bei pasiruošimui samdyti užsienio ir Lietuvos diasporos specialistus.
6. Siekiant pateikti konkurencingą pasiūlymą talentams, taikyti mokestines ir finansines paskatas.
Per artimiausią dešimtmetį Lietuva siekia didinti aukštos pridėtinės vertės veiklų dalį ekonomikos struktūroje. Tačiau tam pasiekti yra jaučiamas specialistų trūkumas. Pažangiųjų technologijų gamybos ir žinioms imliuose paslaugų sektoriuose darbuotojų dalis Lietuvoje 2020 m. sudarė tik 13,6 proc. Tai – antras iš blogiausių rezultatų ES, gerokai nutolęs nuo ES vidurkio.
Remiantis tarptautinių organizacijų vertinimu, darbo jėgos trūkumas ir rinkos poreikių neatitinkančios darbuotojų kompetencijos jau šiuo metu yra vienas pagrindinių Lietuvos ekonomikos augimą ribojančių veiksnių. 2020 m. Pasaulio talentų konkurencingumo indekse Lietuva buvo 117 vietoje iš 132 valstybių pagal galimybių rasti kvalifikuotus darbuotojus rodiklį.
Didelį kvalifikuotų darbuotojų poreikį jaučia ir investuotojai Lietuvoje – 2021 m. IV ketv. Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekse 77 proc. apklaustų įmonių teigia, kad kvalifikuotos darbo jėgos mūsų šalyje trūksta. Asociacijos „InfoBalt“ duomenimis, šiuo metu rinkoje trūksta 14 tūkst. IRT sektoriaus darbuotojų.
