Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos (LPSK) prezidentė Inga Ruginienė sako, kad „nerimą ir sąmyšį“ kelia nuolat besikeičianti tvarka, prie kurios nespėja prisitaikyti nei darbuotojai, nei darbdaviai.
„Ir su ta pačia izoliacija – manęs jau praeitą savaitę klausė, kaip su darbuotojų trūkumu, kaip čia yra ir bus. Iš tikrųjų, visas šitas problemas galima išspręsti per planavimą, bet tiesiog darbovietėse turi būti aiškios taisyklės ir turi būti aišku, kam reikia ruoštis“, – „Delfi“ kalbėjo I. Ruginienė.
„Tas, aišku, trikdo ir kasdienį darbą, nes ateini ryte į darbą ir tu praktiškai nežinai, kokia tvarka vadovautis“, – pridūrė ji.
Pasak LPSK prezidentės, dar viena problema – kreipiantis į atsakingas institucijas labai sunku gauti aiškių atsakymų. Darbą, jos teigimu, apsunkina ne patys valdžios sprendimai, o argumentacijos jiems nebuvimas.
„Bent jau kažkokiu laikotarpiu tam tikra strategija turėtų būti. Galų gale, kad ir pačios darbovietės galėtų prisitaikyti prie to ir žinotų, kad jeigu mirčių ar sunkių susirgimų rodiklis staiga kyla, jau visi žinotų, jog bus tokie ar kitokie sprendimai ir jau tam ruoštųsi“, – sakė I. Ruginienė.
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danukas Arlauskas portalui komentavo, kad izoliacijos terminių trumpinimas yra žingsnis teisinga linkme.
„Tas sutrumpinimas yra iš tikrųjų geras dalykas, (...) ir žmonės sako, kad jau po trijų dienų gerai jaučiasi arba išvis „atsibodo namuose būti, galėčiau dirbti, bet negaliu“. Tai man atrodo, kad remiantis tam tikra praktika atėjo laikas padaryti analizę ir priimtas sprendimas, kad tikrai nėra reikalo. Mes šitoje vietoje turime pasitikėti specialistais“, – aiškino darbdavių atstovas.
„Mūsų vidinė nuojauta buvo tokia, kad perdėta yra dešimt dienų. Septynios dienos, matyt, yra tas pakankamas laikas sumažinti tikimybę, kad žmogus užkrės kitus arba išsiaiškinti, kad jis tikrai neserga“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie sprendimą, jog nedarbingumo pažymėjimus išduos ne šeimos gydytojai, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, D. Arlauskas nebuvo optimistiškas. Pasak jo, neatrodo, kad čia yra esminis pokytis, nebent kad daliai mažiau technologiškai išprususių žmonių bus sunkiau gauti pažymą.
„Tai iš esmės čia nieko nekeičia. Koks skirtumas, kuri ta institucija (išdavinės). Svarbiausias dalykas šioje vietoje yra apžiūra ir kokiu pagrindu biuletenis yra išduodamas. Jeigu čia keičia tiktai subjektą, kuris įgalintas išdavinėti, nematau čia (esminių pokyčių). Galbūt taip: kai kuriems gyventojams atsiranda nepatogumas, nes jiems reikės jau „draugauti“ su naujosiomis technologijomis – nenueisi pas gydytoją ir tau neišduos“, – svarstė D. Arlauskas.
Jo požiūriu, svarbiausia, kad sistema nebūtų piktnaudžiaujama.
„Keletą kartų esame minėję, kad artėjant vasaros sezonui padidėja sergančiųjų žmonių neva, ten visokiomis persišaldymo ligomis (...) Kažkaip didėja žmonių, kurie ima biuletenius. Po to pasirodo, kad tie žmonės neserga, bet jie kažkokiais būdais gavę tuos biuletenius dirba savo darbus ar net išvažiuoja į užsienį“, – sakė D. Arlauskas.
I. Ruginienė kategoriškai nesutinka su panašiomis prielaidomis, kurios esą diskredituoja šeimos gydytojo profesiją.
„Aš šito sprendimo išvis nelabai supratau (...) Jeigu dabar visuomenės sveikatos specialistai dar nedarbingumus išrašinės, tai atsiprašau. Tai ką tada darys gydytojai? (...) Kaip gali visuomenės sveikatos specialistas įvertinti būklę? Jeigu kalbame apie kontaktą, vis tiek tai turi būti šeimos gydytojas, kuris patars, galbūt atsiras kažkokia simptomatika, jis pasakys, kaip ir kada reikia elgtis, jis jau pradės stebėti tą žmogų“, – argumentavo LPSK prezidentė.
„Plius dar tavo istorija, kokia buvo prieš tai: tik šeimos gydytojas žino, kokiomis ligomis persirgai ir kokios tavo jautrios vietos“, – sakė I. Ruginienė.
Anot jos, žmonės jau dabar negali gauti atsakymų į paprastus klausimus dėl skiepų.
„Paskutinė istorija, kai vyras klausia paprasto klausimo: persirgo, dabar ar trečio skiepo reikia, ar nereikia, niekada nesiskiepijo, tiesiog labai sunkiai persirgo, išsikapstė ir klausia, ar du jam reikia skiepus, ar vieną kaip trečią booster‘į (...) – tai buvo nukreipta per šešis specialistus ir taip ir negavo atsakymo. Padėjo ragelį“, – konkretų atvejį įvardijo darbuotojų atstovė.
Anot jos, kol kas darbovietėse dėl omikrono kritinės situacijos nėra, bet svarbu – prognozuojamumas.
„Kol kas mes tokių „juodų skylių“, kad dėl omikrono sustojo gamybos ir čia jau viskas miršta, – tikrai dar tokio nejaučiame ir tokių signalų negauname, bet vėlgi šitie dalykai yra labai paprastai išsprendžiami, jeigu bent jau tu žinosi dviejų trijų savaičių laikotarpiu koks yra planas“, – sakė I. Ruginienė.
D. Arlauskas, savo ruožtu, mato kitą problemą: palyginti sunkias sąlygas atsivežti darbuotojų iš kitų šalių.
„Mes keliame aliarmą, kad netenkame galimybių kurti didesnę pridėtinę vertę, nes bankai neskolina, kad pinigai guli (...) neįdarbinami, bedarbių yra, įvairiais vertinimais, vos ne 250 tūkst. Vieni piktybiniai, kiti nepiktybiniai, ten ir neįgaliųjų. Įsivežti žmonių negalime iš trečiųjų šalių. Tai tokia pato situacija“, – sakė LDK prezidentas.
Kalbėdamas apie pandemijos valdymą jis pabrėžė, kad „išminčių“, siekiančių patarti, visuomet labai daug, bet situacija yra ypatinga ir jau geriau nepatogūs sprendimai, nei visiškas užsidarymas.
„Tai, kas yra dabar, kad karantinas neįvedamas, o ieškoma kitokių sprendimų ir nuo šio pirmadienio griežtėja, galų gale, net respiratoriai naudojami – mes neturime kitos išeities ir tiesiog esame įkaitai situacijos, kuri yra mums yra visiškai unikali“, – sakė D. Arlauskas.
