„Lengviausia yra kalbėti, jeigu tu pats nesi nieko daręs. Kitaip tariant, jeigu tu nežinai, apie ką tu kalbi, tai tu žinai, kad viską gali. Žmogui, kuris nėra valdęs tų krizelių versle, kai už tavo nugaros – žmonės, kai už tavo nugaros – užsakovai, kai tu esi pasiėmęs paskolų, tu atsakingas esi bankui už tai, ką tu darai, tu turi laiku mokėti ir palūkanas, ir grąžinti skolas, kai neretu atveju yra duoti asmeniniai laidavimai.
Nepamirškime, kad tie žmonės yra įkeitę ir savo namus, ir savo asmeninį turtą. Iš verslo tu išeiti negali, tu 24 valandas per parą esi versle. Ir kai žmonės tolimi nuo to pradeda vardinti situacijas žodeliais „krizelytė„, „krizytė“ ar dar kuo nors, švelniai tariant, tai yra nepagarba tiems žmonėms, kurie šiandien yra atsidavę tam, ką jie daro”, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Dargis.
Ministrės pasisakymas, kad ši krizė padės tapti Lietuvai konkurencingiausia regione ar net Europos Sąjungoje, R. Dargio taip pat neįtikino. Jo teigimu tam, kad būtų galima įvertinti situaciją, reiktų palaukti gerus 2–3 metus.
„Mes jau tokių pasisakymų esame girdėję. (...) Apie tai, kaip čia pasiseks ar nepasiseks, mes turbūt pamatysime po gerų 2–3 metų pamatysime, kur mes nuvažiavome, tada galėsime vertinti atsisėdę“, – aiškino R. Dargis.
Verslininkas nebuvo linkęs dramatizuoti esamos krizinės situacijos su Kinija, nes Lietuvos verslas jau ne kartą įrodė, kad yra tokiems veiksniams atsparus.
„Verslas iš esmės jau ne kartą yra įrodęs, kad jo atsparumas yra be galo gyvybingas. Nemanau, kad dėl to Lietuvos ekonomika sugrius, nemanau, kad dėl to patirsime milžiniškus nuostolius, bet tokie dalykai turėtų būti sprendžiami kitaip”, – tikino R. Dargis.
ELTA primena, kad praėjusį antradienį A. Armonaitė LRT radijo eteryje Lietuvos ir Kinijos konfliktą apibūdino „krizele“, į kurią papuolėme dėl to, kad Kinija nusprendė išbraukti mus iš savo muitinės sistemos bei mums tai turi būti pirmiausia galimybė tapti pačia konkurencingiausia valstybe.
Dargis: tai, kad dėl įtampų su Kinija keičiasi investuotojų požiūris į Lietuvą, nėra pliusas
R. Dargis įsitikinęs, kad valdantieji, priiminėdami sprendimus, lėmusius Pekino spaudimą, neapskaičiavo visų galimų padarinių ir nuostolių, kuriuos patirs šalies ekonomika. Apskritai, statybų bendrovės „Eika“ valdybos pirmininkas pabrėžia, kad užsienio investuotojų požiūris į Lietuvą, kaip patikimą investavimui valstybę, jau ima keistis.
„Tai, kad jau keičiasi po truputėlį požiūris į Lietuvą, tai jau turbūt vis tiek nėra didelis pliusas. Valstybės, kai ieško, kur investuoti, turbūt patikimumas, į kurią tu nori investuoti, yra vienas iš prioritetų. Teisinė sistema, mokestinė sistema, darbo jėgos klausimai yra svarbūs, bet ir valstybės patikimumas yra ne mažiau svarbus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Dargis.
„Kuo mes labiau ieškosime būdų išsiskirti, tuo į mus žiūrės atsargiau. Tą reikia suprasti“, – pridūrė jis.
Verslininkas pabrėžė, kad, planuodamos savo investicijas, įmonės stengiasi prognozuoti dešimtmečiui į priekį. Tuo metu Vyriausybė, R. Dargio vertinimu, skaičiavo tik galimus tiesioginius praradimus dėl nutrūkusių prekybos ryšių su Kinija.
„Netgi retorika, kuri girdisi iš viešų tribūnų, kad mes pagalvojome, jog tai tikrai nėra skaičiai, kurie būtų reikšmingi Lietuvai. Be abejonės, taip. Bet pasekmės, kurios išsiplėtė, buvo neprognozuotos (...) pažiūrėkite mūsų politikų pasikalbėjimus: mes įkursime paramos fondą nukentėjusiems. Jeigu tu priiminėji tokį sprendimą, ir tu žinai, kad eksportas į Kiniją yra apie 180 mln., importas – apie 350 mln., tai tu netgi gali išsirinkti įmones, kurios tą daro, ir jau tikslingai žinai, kad tos įmonės patirs nuostolius. Negali kalbėti apie kažkokius bendrus verslus, patiriančius nuostolių. Tu žinai įmones, kurios turės problemų“, – tvirtino „Eika“ valdybos pirmininkas, kartu pažymėdamas, kad Vyriausybė, jo nuomone, tokių skaičiavimų prieš priimant sprendimus neatliko.
„Tik labai gerai suskaičiavus tuos dalykus, galima kalbėti apie tai, kad tai reiškia kažką ar tai nieko nereiškia. Aš manau, kad iki tokių dalykų tie sprendėjai, kurie darė tokius sprendimus, tikrai nebuvo priėję“, – įsitikinęs R. Dargis.
ELTA primena, kad, Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.
Dėl pašlijusių santykių su Kinija Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija sausio pradžioje paskelbė, kad su Europos Komisija (EK) derinamas 130 mln. eurų vertės apyvartinių paskolų paketas. EIM teigimu, šiuo metu rengiami teisės aktų projektai dėl lengvatinių paskolų teikimo sunkumų dėl prekybos santykių su Kinija turinčioms įmonėms bei renkama informacija reikalinga notifikavimui po pokalbių su EK atstovais.
„Šiuo metu yra rengiamos priemonės teikimo sąlygos. Planuojama, kad pagal priemonę smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai ir didelės įmonės galės gauti iki 5 mln. eurų dydžio (įmonių grupei iki 10 mln. eurų) 24 mėn. trukmės paskolas apyvartinėms lėšoms finansuoti“, – aiškina ministerija.
Taip pat EIM pabrėžia, kad kriterijus atitinkančios, sunkumų dėl situacijos su Kinija patiriančios įmonės taip pat galės pasinaudoti ir COVID-19 paskolomis, kurios šiuo metu irgi yra derinamos su EK.
