2021-aisiais tiesioginių užsienio investicijų (TUI) skaičiai pasiekė rekordinį lygį. „Investuok Lietuvoje“ pernai patvirtino 49 TUI projektus. Tai – 4 projektais daugiau nei iki tol geriausias buvęs rezultatas 2019 m.

Lietuvoje kursis 27 naujos įmonės, dar 22 Lietuvoje jau veikiančios įmonės patvirtino plėtros projektus. Iš viso Lietuvoje per ateinančius trejus metus planuojama sukurti 5 435 naujas darbo vietas (iš jų – trečdalis už Vilniaus ribų) ir investuoti beveik 205 mln. Eur į ilgalaikį turtą.

Palyginimui, per 2020 m. pritraukti 42 TUI projektai, kurie, kaip buvo skelbiama, sukurs 4 229 darbo vietas ir investuos 106,6 mln. eurų į ilgalaikį turtą.

„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis nuopelnus dėl rekordinių rezultatų skiria agentūros komandai. Be kita ko, jis pažymi, kad ir valstybės kuriamos priemonės bei investicinė aplinka padeda sukurti vertės pasiūlymą investuotojams.

„Matome tendenciją, kad poinvesticinė priežiūra irgi generuoja daug rezultatų. Jau Lietuvoje įsikūrę investuotojai tai teigiamai vertina. Šiemet plėtėsi „Telia“, „Danspin“ ir kt. bendrovės. O naujų vardų turime 27. Tokios bendrovės kaip privačių finansinių paslaugų „Alter Domus“ ar debesijos ir kibernetikos bendrovė „Accenture“ pasirinko Lietuvą“, – svarbiausius praėjusių metų projektus laidoje Delfi tema išskyrė pašnekovas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Rezultatai vieni geriausių regione

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sutinka, kad praėję metai buvo geri investicijų pritraukimo prasme.

„Mūsų rezultatai – vieni geriausių regione, o regiono rezultatai – vieni geriausių pasaulyje. Vertinant šalis, kurios daugiausiai pritraukė užsienio investicijų, pirmauja Pietryčių Azijos šalys, bet išsivysčiusios šalys – centrinė ir Rytų Europa išsiskiria iš regionų, kuris grįžo į prieškrizinį lygį arba net jį viršijo.

Lietuvos atveju mes viršijome prieškrizinį lygį ir pritraukėme daugiau investicijų nei 2018-2019 m. Ši tendencija mums paranki, nes investuotojai vengia investuoti į besivystančias rinkas, trečiąsias pasaulio šalis. Matome, kad ir Kinija praranda patrauklumą. Dalis įmonių trumpino tiekimo, gamybos grandines, kelia gamybą šalia Europos, pvz., į Turkiją.

Todėl jau keletą metų sakau, kad mūsų regionas taps vis patrauklesniu. Būdami milžiniškos ES rinkos ir Vakarų rinkos dalimi, turintys vis dar didelių konkurencinių pranašumų, esame vienas iš patrauklesnių regionų investicijoms netgi pasauliniame kontekste“, – praėjusius metus apibūdina ekonomistas.

Kodėl Lietuvoje mažiau naujų užsienio kapitalo gamyklų?

Nors bendri investicijų skaičiai – rekordiniai, pernai Lietuvoje patvirtinta mažiau naujų gamybinių projektų. Iš 49 – 8 gamybiniai projektai, tačiau dauguma – 7 – jau esamų investuotojų plėtra. E. Čivilis paaiškina priežastis ir tikisi, kad šiemet Lietuvoje turėtume sulaukti daugiau naujų žaidėjų pramonės srityje.

„Pirmiausia vyksta tiekimo grandinių perorganizavimas pasaulyje, sprendimai nėra spontaniški. Dažniausiai investuojant į ilgalaikį turtą, pasirenkant gamyklines vietas, natūraliai procesas – ilgesnis, tad manau, kad geresnį rezultatą pamatysime per šiuos ir kitus metus, kas liečia gamybos sektorių“, – laidoje pažymi pašnekovas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Ž. Mauricas sutinka, kad reikia siekti pritraukti daugiau investicijų į pramonės sektorių.

„Paslaugų sektorius pagrinde koncentruojasi Vilniuje, kažkiek Kaune. Kiti miestai – nepažinti. Kalbant apie pramonės investicijas, atsiranda Klaipėda, mažesni miestai – Šiauliai, Akmenė, Marijampolė. Spektras – platesnis, tai mažina regioninę atskirtį Lietuvoje.

Dažnai pramonės įmonių atėjimas sukuria daugiau papildomų darbo vietų nei paslaugų sektorius, nes darbo atsiranda ir transporto sektoriuje, statybose. Daug aplinkinių veiklų gauna naudos iš pramonės įmonių. Pramonė – ekonomikos stuburas, aplink kurį sukasi daug kitų veiklų. Paslaugų sektorius tokio didelio poveikio kitoms sritims nedaro“, – paaiškina ekonomistas.

Anot jo, norint turėti tvarią, diferencijuotą ekonomiką, turėtume judėti dviem varikliai į priekį, t. y. paslaugos ir pramonė, todėl nereikėtų koncentruotis vien tik į paslaugas, tačiau jos esą turėtų išlikti prioritetine kryptimi.

Čivilis: „Yazaki“ pasitraukimas nėra dramatiškas

Vienos investicijos į Lietuvą ateina, kitos – išeina. Pernai viešoje erdvėje garsiausiai nuskambėjo Japonijos koncerno „Yazaki“ pasitraukimas iš Lietuvos, gamybą iš Klaipėdos perkeliant į Serbiją. Darbo neteko šimtai darbuotojų, vienu metu užpernai įmonėje dirbo per tūkstantį žmonių. „Investuok Lietuvoje“ vadovas sako, kad daugiau reikšmingų investicijų pasitraukimo pernai nebuvo.

„Kalbant apie konkrečią kompaniją ir jos persikėlimą, tai gal net nekoreliavo su Lietuvos strategija. Mes nebepozicionuojame savęs kaip pigios kaštų šalies, kuri pigiai gali gaminti laidus. Tai kompanijai iš kaštų pusės pasirodė jau nebe ta vieta, kur būtų galima pigiai atlikti rankinį darbą. Šis praradimas nebuvo labai dramatiškas, nes pastatą ir visus darbuotojus perėmė kiti investuotojai“, – pažymi E. Čivilis.

Foto: A.Venskaus nuotr.

Už Kiniją dar svarbesnis klausimas – talentai

Verslo atstovai kalba, kad rimta kliūtimi įmonėms investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą išlieka darbuotojų trūkumas ir dėl to sparčiai augančios algos. Pasak Liepos pramonininkų konfederacijos, 28 proc. pramonės įmonių šiandieną nurodo, kad darbuotojų trūkumas yra pagrindinis veiksnys, neleidžiantis įmonėms didinti savo gamybos apimčių – tokio aukšto rodiklio Lietuvos istorijoje dar nebuvo. Šiuo metu verslas ieško apie 60 tūkst. darbuotojų.

„Investuok Lietuvoje“ vadovas sutinka, kad tai rimta problema ir kliūtis verslui. Anot jo, darbuotojų stygius – dar svarbesnis klausimas Lietuvai nei konfliktas su Kinija.

„Žiūrint į ateitį, jei man reikėtų prognozuoti mūsų investicijų eigą, už Kiniją turbūt dar svarbesnis klausimas – talentai. Visi investuotojai juda paskui talentus. Anksčiau judėjo paskui kapitalą, infrastruktūras, ekosistemas, dabar juda paskui talentus. Lietuvoje šiuo metu esame gerai vertinami, nes turime „lašinio“.

Lietuvos ekonomikoje tik 12,2 proc. visų dirbančiųjų dirba aukštoje pridėtinėje vertėje, o ES vidurkis – beveik 18 proc. Tai reiškia, kad su mažiau dirbančiųjų aukštoje pridėtinėje vertėje sukuriame gerą rezultatą ir turime daug potencialo konvertuoti žmones, kurie dirba prastesnius darbus į aukštesnę pridėtinę vertę. Tikiu, kad talentų tema yra nauja Lietuvos ateitis“, – laidoje kalbėjo E. Čivilis.

Janulevičius: Lietuvos konkurencingumas nukentės

Dar viena svarbi tema, susijusi su darbuotojų trūkumu, – spartus atlyginimų augimas. Per metus Lietuvoje atlyginimai paaugo 10 proc., nuo šių metų reikšmingai iki 730 eurų didėja ir minimali alga. Anot pramonininkų, ir toliau išliekame valstybe, kur darbo produktyvumas augo žymiai lėčiau nei atlyginimai, todėl ilguoju laikotarpiu Lietuvos konkurencingumas nuo to nukentės.

„Deja, bet Vyriausybė taip ir neišgirdo verslo raginimo pereiti prie paskirstytojo pelno apmokestinimo (arba 0 proc. pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui), kuris paskatintų įmones daugiau investuoti į naujas, modernias, šiuolaikiškas, konkurencingas gamybos technologijas, atitinkamai įmonės efektyviau ir greičiau pereitų prie aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų produkcijos gamybos. Tai reikštų Lietuvos įmonių konkurencingumo augimą bei gebėjimą integruotis į ES strategines vertės grandines, tiesioginių užsienio investicijų didesnį pritraukimą.

Paskirstytojo pelno apmokestinimo modelį taiko visos kaimyninės šalis, todėl neįgyvendinus šios siūlymo Lietuva taps nebekonkurencinga regione. Ši paskata tampa dar aktualesnė dabar, kai dėl įtampų su Kinija kyla grėsmė prarasti atėjusius ir veikiančius Lietuvoje investuotojus“, – konstatuoja LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Mauricas: atrodo, kad tokio lygio algų kilimas yra normalu

Rizikų įžvelgia ir ekonomistas Ž. Mauricas.

„Formuojasi lūkesčiai, kad tokio lygio algų kilimas yra normalu. Bet pagal atlyginimų lygį, Lietuva jau yra viduriuke savo regiono (centrinės ir Rytų Europos – Delfi) šalių tarpe, o lyginant su Vakarų Europa, ten produktyvumas gerokai didesnis.

Pramonės sektoriuje dirbame labiau su jau sukurtais robotais, negu kad kuriame tuos robotus, atitinkamai turėtų būti atlyginimai mažesni. Darbuotojų kaita – pakankamai didelė, didesnė nei Lenkijoje. Tam tikrų iššūkių yra, čia Lietuvai reikėtų daryti du dalykus: suformuoti tvarią emigracijos politiką, tiek prisitraukti išvykusius lietuvius į užsienį, tiek ir talentus iš kitų šalių. Kitas dalykas – per švietimą bandyti kuo labiau prisitraukti ukrainiečių, baltarusių, kad turėtume platesnę bazę“, – svarsto jis.

Iki 2025 m. – 20 tūkst. naujų darbo vietų

„Manau, turime puikią strategiją, orientuotą į aukštą pridėtinę vertę. Jei sugebėsime tą vertę išgryninti ir ją sukurti, tai tikrai ne atlyginimai bus mūsų didysis Achilo kulnas. Tai bus mūsų gebėjimas suvirškinti visą norą, kuris ateina į Lietuvą.

Į ateitį žiūriu labai perspektyviai, tai atsispindi mūsų agentūros strategijoje: siekiame iki 2025 m. pritraukti bent 1,2 mlrd. Eur į ilgalaikį turtą ir sukurti 20 tūkst. darbo vietų“, – uždaviniais dalijasi E. Čivilis.