Baltarusiškas trąšas veža ir kita įmonė
Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad LTG bei „Belaruskalij“ sudaryta trąšų vežimo sutartis bus nutraukta, nes neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Visgi toks sprendimas, kaip aiškėja, nereiškia, kad tų pačių trąšų „Belaruskalij“ įmonei negalėtų vežti privatūs vežėjai bei tarpininkai arba, kad sutarties su LTG negalėtų sudaryti kita puikiai žinoma ir pačios „Belaruskalij“ valdoma bendrovė „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK).
Kad šios kompanijos atvežtos trąšos taip pat yra kraunamos Klaipėdos „Birių krovinių terminale“ (BKT) apie tai „Delfi“ anksčiau yra sakęs terminalo direktorius Vidmantas Dambrauskas.
Jis teigė, kad kol kas šios kompanijos produkcijai gabenti nėra sudaryta jokių kliūčių, o baltarusiškos trąšos ir dabar pasiekia ir JAV įmones, o tai įmanoma dėl JAV iždo departamento išduotos licencijos.
„Gruodžio 2 dieną JAV iždo departamentas, konkrečiai OFAC, išdavė licenziją BKK leidžiančią iki 2022 balandžio 1 dienos dirbti JAV rinkoje bei atsiskaitinėti JAV doleriais“, – teigė jis.
V. Dambrauskas portalui lrt.lt taip pat yra teigęs, kad ir po 2022-ųjų balandžio trąšos iš Klaipėdos keliaus į visą pasaulį, išskyrus JAV, jeigu OFAC nepratęs licencijos.
Su BKK sutartį teoriškai galėtų sudaryti ir LTG
„Garantijos, kad „Belaruskalij“ trąšų gabenimas sustos nutraukus su „Lietuvos geležinkeliais“ pasirašytą sutartį šiuo metu nėra“, – anksčiau „Delfi“ sakė ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Dar trečiadienį po to, kai Vyriausybė priėmė sprendimą stabdyti LTG ir „Belaruskalij“ sutartį, jis nurodė, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie dešimt licencijas turinčių įmonių, kurios teoriškai galėtų perimti „Belaruskalij“ trąšų gabenimą.
Susisiekimo ministerijos paprašius patvirtinti, kad „Belaruskalij“ dėl vežėjo paslaugų nebus draudžiama sudaryti sutartis su privačiais vežėjais Lietuvoje, ministerija aiškino, jog viskas priklausys nuo to, kiek tai bus susiję su naudojimusi viešąja geležinkelių infrastruktūra, ir jei ja bus naudojamasi, situacija bus vertinama per nacionalinio saugumo prizmę.
„Visos atsakingos Lietuvos institucijos stebės su „Belaruskalij“ bei su ja susijusių įmonių sutartis ar susitarimus“, – teigė ministerija.
Paklausus, ar LTG su BKK turi sudariusi sutarčių, ministerija į klausimą neatsakė ir teigė, jog apie turimas sutartis turėtų informuoti pati LTG, o užklausus apie tai, ar „Belaruskalij“ valdoma BKK Lietuvoje ir toliau galės vykdyti veiklą ir, galimai, net galėtų naudotis LTG paslaugomis, ministerija teigė, jog sutartys būtų vertinamos atsakingų institucijų.
„Jei minimos kompanijos kreipsis į LTG dėl pervežimo paslaugų ar infrastruktūros, visos sutartys bus vertinamos atsakingų Lietuvos institucijų“, – teigė specialistai.
Aiškinantis, ar Lietuva planuoja numatyti BKK vienokius ar kitokius ribojimus vykdyti veiklą, iš ministerijos buvo gautas toks atsakymas: „2021 m. gruodžio 2 d. JAV įtraukė BKK į sankcionuojamų įmonių sąrašą ir numatė, kad BKK atžvilgiu sankcijos įsigalioja nuo 2022 m. balandžio 1 d.
Visos įmonės ir institucijos turi vadovautis nacionalinio saugumo interesais ir stebėti bei atitinkamai vertinti taip pat ir BKK bei su ja susijusių įmonių sandorius.“
LTG: sutarčių su BKK neturime
„Lietuvos geležinkelių“ ryšių su visuomenė vadovė Laura Gabrilavičiūtė redakcijai patvirtino, jog įmonė jokių įsipareigojimų su minėta „Belaruskalij“ priklausančia įmone BKK neturi.
Anksčiau LTG platintame pranešime taip pat buvo teigiama, jog „Belaruskalij“ – ne vienintelė bendrovė, galinti užsakyti kalio trąšų krovinio pervežimo paslaugas.
Kaip buvo aiškinama, dėl jų į „LTG Cargo“ dar gali kreiptis kitos bendrovės, kurios nėra įtrauktos į sankcijų sąrašus, taip pat baltarusiškas trąšas per Lietuvą gali pretenduoti gabenti kiti vežėjai. Apie tai daugiau skaitykite čia.
Kaip buvo teigiama BNS, iki penktadienio ryto bendrovė kol kas nebuvo gavusi jokių prašymų, susijusių su „Belaruskalij“ trąšų pervežimu po vasario 1-osios.
Trąšų vežimą mato labiau kaip teorinę galimybę
Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas kalbėjo, kad BKK įmonė taip pat turi sankcijas ir trąšas turėtų vežti iki balandžio 1-osios.
„Aš nuolat kalbėjau apie tai, kad jei kažką kažkur įvedinėjame, tada turime padaryti viską, kad tos apeinamosios galimybės būtų užkardytos, tai įsivaizduoju, kad jeigu kas ir galėtų vežti su BKK, tai būtų vertinama nacionalinio saugumo požiūriu.
Nebūtų taip paprasta, būtų įpareigojimas pasitikrinti saugumo komisijoje, juk tam ta komisija ir sukurta, kad galėtų sužiūrėti kontraktus. Viską reikia įvertinti, kad nebūtų apėjimo.
Būtų baisiausia, jei mes nukertame kontraktą, pripažįstame jį saugumo neatitinkančiu, o kažkas kitas apeina, šį dalyką reikia užkardyti.
Visgi manau, kad tai labiau teorinė galimybė (vežti-red.), kurią reikia įvertinti ir mes turime instrumentą, tą pačią komisiją“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Redakcija primena, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija gruodžio pabaigoje nusprendė, kad 2018 metais pasirašyta ir 2021 metų spalį pakeista sutartis tarp „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
2021 metų pabaigoje Lietuvoje buvo kilęs skandalas po to, kai „Belaruskalij“ trąšų tranzitas nesustojo, nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijų.
Įvardijant su tuo susijusią žalą „Lietuvos geležinkelių“ reputacijai, iš pareigų pasitraukė valstybės valdomos įmonės vadovas Mantas Bartuška. Atsistatydinimo pareiškimus buvo pateikę ir susisiekimo ministras M. Skuodis bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė nusprendė, kad jie darbą gali tęsti.
