„Galimai. Šiame kontekste galima taip pasakyti“, – trečiadienį Seime po bendro Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Ekonomikos komitetų posėdžio žurnalistams sakė E. Lazauskas.
Pasak jo, priimdama sprendimą koreguoti sutartį su valstybine Baltarusijos trąšų gamintoja, bendrovė vertino teisines ir finansines rizikas negauti atlygio už „Belaruskalij“ suteiktas paslaugas po gruodžio 8 d.
„Tuo metu turima informacija mums neleido padaryti tokio sprendimo. Darėme rizikų tyrimą, klausėme teisininkų ir, pagal visą kontekstą, padarėme tokį sprendimą, kokį padarėme“, – teigė E. Lazauskas. Jis patvirtino, kad, koreguodama sutartį su „Belaruskalij“, geopolitinių rizikų įmonė nevertino.
„Vertinome rizikas, finansinius nuostolius ir taip pat potencialius ieškinius. Iš kitos pusės, negalėdami gauti pajamų už atliktą darbą, (...) mes po gruodžio 8 d. negalėtume gauti už visą lapkritį atliktą darbą pinigų, ir tai galėtų sudaryti 6–7 mln. eurų. Vertinome šitą riziką kaip potencialų nuostolį, dėl to buvo padarytas sutarties pakeitimas, kad gautume pinigus“, – paaiškino „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
„Mums nepriėmus sprendimo, grėsė negauti didelės sumos pinigų. Dėl to mes šį interesą labai aiškiai užfiksavome. Nenorėjome prarasti pinigų“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad sausio 6 d. naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, esą tikėtina, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“, žinodami, jog netrukus įsigalios JAV sankcijos, nedelsdami pakeitė su „Belaruskalij“ sudarytą susitarimą ir atsisakė sau naudingos galimybės vienašališkai nutraukti sutartį.
Kaip informavo „Delfi“, apie pasikeitusią aplinkybę įmonė nepranešė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai. Ši gruodžio 21 d. priėmė sprendimą, kad 2018 m. OAO „Belaruskalij“ ir AB „Lietuvos geležinkelių“ sudaryta sutartis dėl krovinių vežimo geležinkeliais organizavimo, taip pat 2021 m. spalio mėnesio sutarties pakeitimas neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesų.
Šią ir kitas aplinkybes, kodėl trąšų tranzitas po gruodžio 8 d. nestojo, trečiadienį bendrame uždarame posėdyje aiškinosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Ekonomikos komitetai. Parlamentarai svarstė, kokios sankcijos prieš Baltarusijos įmonę būtų efektyvios, taip pat vertintos „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų gamintojos sutarties aplinkybės nuo pat jos pasirašymo 2018 m.
Posėdyje dalyvavo susisiekimo ministras Marius Skuodis, „Lietuvos geležinkelių“, Vyriausybės, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos, Valstybės saugumo departamento atstovai.
Gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijoms valstybinei Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, įmonės krovinių judėjimas Lietuvos teritorija nesustojo, kadangi „Lietuvos geležinkeliai“ lapkričio pabaigoje iš bendrovės gavo netipinius išankstinius mokėjimus už jos krovinių pervežimus iki kovo.
