„Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ nutraukimas yra tik viena iš daugelio detalių visoje trąšų gabenimo schemoje. Garantijos, kad trąšos bus negabenamos nutraukus gabenimą pagal šią sutartį šiuo metu nėra.
Saugiausiais dalykas yra Europos Sąjungos sankcijos. Jei jų artimiausiu metu neturėsime, tada yra nacionalinio lygio teisinė bazė, bet tik tuo atveju, jei ji būtų suderinta su Europos Komisija. Kalbame apie laisvą prekių judėjimą ES. Dar reikia atsižvelgti į konkurencijos teisės reguliavimą ir kitus dalykus“, – sakė jis.
Ministras nurodė, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie dešimt licencijas turinčių įmonių, kurios teoriškai galėtų perimti „Belaruskalij“ trąšų gabenimą.
„Bet realiai yra dvi“, – nurodė M. Skuodis, tačiau nesutiko įvardinti jų pavadinimų.
„Delfi“ anksčiau skelbė, kad tranzitą galbūt galėtų perimti įmonė „Gargždų geležinkelis“. Lietuvoje taip pat veikia įmonė „LGC Cargo“.
„Dar yra galimybė užsakyti vežimus, o teisinė bazė ir Europos reguliavimas yra toks, kad tam tikrais aspektais geležinkeliai yra kaip keliai, kas gali, tas ir važiuoja“, – paaiškino M. Skuodis.
Jis kalbėjo po trečiadienį vykusio uždaro bendro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Ekonomikos komitetų posėdžio, kuriame svarstytas klausimas dėl aplinkybių, susijusių su Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ trąšų tranzitu per Lietuvos teritoriją, tyrimo.
Dėl tyrimo nesutaria
Po posėdžio taip pat kalbėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas sakė, kad dėl šios istorijos privalo būti atliktas tyrimas.
„Aš kai suformulavau tam tikras dalis – kaip buvo pasirinktas taikinys Baltarusijoje, būtent trąšoms, kas tai inicijavo, kiek dalyvavo valstybė, koks vaidmuo Sviatlanos Cichanouskajos, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos pasirinko – šokiruojanti informacija.
Ar buvo analizė daroma – negaliu dabar visko pasakyti, nes dalis informacijos įslaptinta. Kita dalis proceso – kaip viskas vyko nuo rugpjūčio 8 iki gruodžio 8 dienos, kiek tarnybos turi informacijos, kiek Susisiekimo ministerija – dar didesnės juodos dėmės, kurios privalo būti ištirtos. Kaip dabar viskas procesas kontroliuojamas – esmė, kad Lietuvoje negali taip vykti procesai. Tyrimas privalo būti atliktas, kad žinotume, kas vyksta valstybėje“, – kalbėjo jis.
Tuo metu komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno vertinimu, užtenka ir dabartinio formato, t. y. parlamentinės kontrolės.
„Klausimai ir atsakymai rimti. Ministras buvo tikrai pasiruošęs, daug dalykų paaiškino. Gali skirtis nuomonės, bet pirmas dalykas, kad įvedant sankcijų mechanizmą, reikia matyti visą geopolitinį kontekstą. Tai yra trąšų geopolitika. Svarbu jas įvesti taip, kad niekas kitas negalėtų jų apeiti, negalėtų pasipelnyti. Tada sankcijos turi logiką, turi stiprybę. Geriausias variantas būtų, jei Lietuvai pavyktų įtikinti visą ES, kad ji įvedinėtų sankcijas. Tada neturėtume plyšių apėjimams ir pan. Dar gali JAV įvesti antrines sankcijas. Tai irgi turėtų stiprų efektą.
Dar galime kalbėti apie sutartį tarp „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“, kaip ją vertiname. Mano požiūriu, kai kurie geležinkelių veikimo algoritmai liudijo apie pernelyg didelę tuometinės kompanijos priklausomybę nuo šio kontrakto. Tam tikri veiksmai buvo daromi tam, kad ne tiek išvengti sankcijų, bet galbūt šiek tiek atitolinti jų efektą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Savo ruožtu šiuo metu „Lietuvos geležinkelių“ vadovo pareigas einantis Egidijus Lazauskas žurnalistams nurodė, kad vienintelis jų interesas buvo gauti visas pajamas už suteiktas paslaugas.
Visuomenė turėtų sužinoti
Seimo NSGK narys Saulius Skvernelis po uždaro posėdžio dėstė, kad jam gaila, jog pristatyta informacija yra slapta.
„Pirmas įspūdis – kad tikrai turime kalbėti apie tyrimą. Kiek daugiau užduodi klausimų, gauni atsakymų, tiek daugiau dar klausimų kyla. Tikiuosi, kad pabaigus visus posėdžius, galėsime daugiau pasakyti visuomenei. Tikrai informacija, kurią gavome iš Valstybės saugumo departamento atstovų ir susisiekimo ministro – man norisi, kad visuomenę tai tikrai sužinotų. Ar bus galimybės, ar ne – priklausys nuo įstatymo, kiek pavyks tų slaptų dalykų atskleisti.
Turi sužinoti, kaip ginami Lietuvos ir jos žmonių interesai, kas tai turi daryti. Po to – kas vyksta tuose užkulisiniuose dalykuose ginant tuos interesus. Sunku kalbėti, kai išeini iš posėdžio, kuriame viskas yra slapta“, – sakė jis.
Savo ruožtu L. Kasčiūnas papasakojo, kad kitą savaitę planuojamame posėdyje turėtų būti aptarti ekonominiai istorijos aspektai.
„Kalbama apie netesybas, avansinius mokėjimus. Dar vėliau išgirsime Užsienio reikalų ministerijos poziciją“, – pristatė jis.
2021 metų pabaigoje Lietuvoje buvo kilęs skandalas po to, kai „Belaruskalij“ trąšų tranzitas nesustojo, nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijų.
Įvardijant su tuo susijusią žalą „Lietuvos geležinkelių“ reputacijai, iš pareigų pasitraukė valstybės valdomos įmonės vadovas Mantas Bartuška. Atsistatydinimo pareiškimus buvo pateikę ir susisiekimo ministras Marius Skuodis bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė nusprendė, kad jie darbą gali tęsti.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija yra nusprendusi, kad 2018 metais pasirašyta ir 2021 metų spalį pakeista sutartis tarp „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Trečiadienį dėl to dar turėtų pasisakyti Vyriausybė.
