Lietuvos žingsnio Taivano atžvilgiu išprovokuotas susikirtimas su Kinija gali išvirsti į netikėtą sėkmę. Nedidelei Baltijos šaliai veriasi galimybės, apie kurias Prancūzija arba Vokietija galėjo vien svajoti: tenka kalbėti apie investavimą į mikroschemų gamybą.
Europa, kaip žinia, ganėtinai atsilieka itin svarbioje puslaidininkių pramonėje, o pagrindinis ES pramonės strategijos elementas, galintis užtikrinti Europos išlikimą didžiojoje ekonominėje lygoje, šalia tokių varžovų kaip Kinija ir JAV, yra su mikroschemų gamyba siejamos ambicijos. Nors ES lyderiai ir siekė bendradarbiavimo su stambiaisiais (ir demokratines vertybes išpažįstančiais) Azijos žaidėjais elektronikos sektoriuje, kaip antai Taivanas ir Pietų Korėja, pademonstruotos iniciatyvos kol kas neleidžia džiaugtis apčiuopiamais rezultatais, rašoma „Politico“.
Visgi atrodo, kad išeitis iš aklavietės gali atsirasti, kadangi aršus Lietuvos ir Kinijos ginčas prekybos klausimais pavertė Vilnių ir Taipėjų gana neįprastu geopolitiniu tandemu – savotiškais Dovydais, susivienijusiais prieš Galijotą Pekine. Kadangi Lietuvos ir Taivano diplomatiniai santykiai ėmė gerėti, Kinija paskelbė Baltijos valstybei griežtą embargą – boikotavo ne tik iš šalies eksportuojamas prekes, bet ir iš kitų ES valstybių siunčiamus gaminius, jeigu į juos įmontuotas bent vienas lietuviškais komponentas.
Siekdamas palengvinti ištikimiausiai savo sąjungininkei Europoje tekusią dalią, Taivanas pranešė apie planą, kurio esmė – 200 mln. dolerių (176,7 mln. eurų) investavimas. Štai taip buvo atvertos perspektyvos bendradarbiauti lustų gamybos srityje.
Taivano planai investuoti Lietuvoje dar nepatvirtinti: per kelis ateinančius mėnesius juos turi išanalizuoti Taivano ekspertai. Visgi per interviu portalui „Politico“ Vilniuje viešintis aukšto rango Taivano diplomatas pareiškė, kad visos galimybės laikomos svarstytinomis, taigi, Lietuva gali pademonstruoti proveržį likusioms Europos puslaidininkių rinkos dalyvėms.
„Tokį investicinį fondą Taivano vyriausybė steigia pirmą kartą, – nurodė Ericas Huangas, Taivaniečių atstovybės Vilniuje vadovas. – Analizuodami investavimo į puslaidininkių gamybą Lietuvoje galimybes, atsižvelgsime į visos Europos Sąjungos rinkos kontekstą, kadangi taip pavyks užsitikrinti didesnį suderinamumą ir pelningumą.“
Galingi draugai
Netgi užuomina apie partnerystę su tokia galinga lydere kaip Taivanas daro įspūdį. Taivano puslaidininkių gamybos įmonė (TSMC), kuriai 2020-aisiais teko net 54 proc. pasaulinių iš liejimo gaunamų pajamų, patyrė daugelio užsienio šalių vyriausybių spaudimą diversifikuoti vykdomą gamybą. Visgi lig šiolei įvairius pasiūlymus Taivanas vertino itin apdairiai, ir galimybę gauti lustus suteikė tiktai tokiems strateginiams partneriams kaip Jungtinės Valstijos ir Japonija – šalims, galinčioms padėti salai apsiginti, jeigu įvyktų karas.
Mikroschemų trūkumas, ypač akivaizdžiai pasijutęs koronaviruso sukeltos pandemijos laikotarpiu, kelia Europai tikrą galvos skausmą – tokie gamybos bastionai kaip Vokietija patiria nuosmukį tiek automobilių elektronikos, tiek panašiuose sektoriuose.
Lemtingu veiksniu tapo ganėtinai kukli reikalingų pinigų suma. Taivano siūlomos investicijos – tai lašas jūroje, palyginti su pinigais, kurių pareikalautų pilnavertiškai veikianti gamykla. Pavyzdžiui, iki 2024-iųjų pradėti veikti turinti TSMC gamykla Arizonoje reikalauja 12 mlrd. dolerių siekiančių investicijų.
„Politico“ rašo, kad Europos Komisijos atstovas suabejojo Lietuvos finansinėmis bei logistinėmis galimybėmis eksploatuoti tokius objektus: jis akcentavo pigios elektros energijos ir vandens tiekimo dideliais kiekiais poreikį.
E. Huangas pripažino, kad bet kuriai ES šaliai vien savomis pastangomis būtų sunku atkartoti Taivano per ketvertą pastarųjų dešimtmečių išplėtotą modelį, t. y. visos tiekimo grandinės, reikalingos mikroschemų gamybai, valdymą.
Pavienės šalys, anot jo, turėtų rūpintis konkrečių sistemos aspektų stiprinimu, o Lietuvai Taivanas pažadėjo padėti susitelki į vieną iš ypač svarbių sričių – talentingų kadrų rengimą.
„Taivanas išmoningai žaidžia savo ekonomikos korta, – paminėjo Mathieu Duchatelis, Paryžiaus Montaigne institute vykdomos Azijos programos direktorius. – Akivaizdu, kad Taivanas gali pasiūlyti kažką konkretaus, kad europietiška puslaidininkių ekosistema sutvirtėtų, ir savo siunčiama žinute užsimena apie tarptautinės savo erdvės gilinimą. Vadinasi, tai yra tam tikras ekonominis valstybės kūrimo būdas.“
Taivano Nacionalinės plėtros tarybos ministras Kung Ming-hsinas, taip pat įeinantis į TSMC valdybą, antradienį susitiko su kolege iš Lietuvos, šalies ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite.
Intensyvios veiklos savaitė
„Politico“ skelbia, kad po ką tik minėto susitikimo turtėtų įvykti Breste, uostamiestyje Prancūzijos vakaruose, planuojamas neformalus visų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimas. ES ir Kinijos santykių klausimas įvardijamas kaip svarbus susitikimo darbotvarkės punktas.
Remiantis tuo, ką kalba diplomatai, daugiausia dėmesio per susitikimą turėtų sulaukti po trijų savaičių Pekine prasidėsiančios žiemos olimpinės žaidynės. Dalykas tas, kad ES šalys jaučia visuotinį spaudimą informuoti apie savo ketinimą prisijungti prie JAV, Didžiosios Britanijos ir kitų valstybių diplomatinio boikoto dėl Kinijos demonstruojamo požiūrio į žmogaus teises.
„Priimti bendros pozicijos veikiausiai nepavyks, kadangi kai kurios šalys, kaip antai Belgija ir Austrija, jau atmetė oficialaus atstovavimo galimybę, o Prancūzija privalo kažką nusiųsti, kadangi kitąmet jai teks rengti olimpiadą, – aiškino vienas iš diplomatų. – Vis dėlto atskiras pozicijas būtų gerai suderinti.“
Anot ES diplomato, du palyginti neseniai ES užsienio reikalų ministrų gretas papildę diplomatai –Annalena Baerbock iš Vokietijos ir jos kolega iš Čekijos Janas Lipavsky – veikiausiai prisijungs prie skeptiškai Kinijos atžvilgiu nusiteikusiųjų grupės, kuriai, žinia, priklauso ir Lietuvai atstovaujantis Gabrielius Landsbergis.
A. Baerbock neseniai visą ES paragino uždrausti prekes, kurios yra priverstinio darbo rezultatas, šitaip primindama nerimą dėl produktų, pagamintų Sindziange – regione, kuriame masiškai engiami islamą išpažįstantys uigūrai. J. Lipavsky, dramatiškai prieš kelias savaites iškilęs diplomatas, kurio kandidatūrą Pekinui draugiškas prezidentas Milošas Zemanas iš pat pradžių atmetė, yra buvęs Tarpparlamentinės sąjungos Kinijos klausimais – karingai Pekino atžvilgiu nusiteikusios tarptautinės grupės – nariu.
Visgi nė vienai valstybei nepavyko taip suartėti su Taivanu – ir priartėti prie jo mikroschemų – kaip Lietuvai.
„Kadangi Taivanas turi didžiulę patirtį puslaidininkių gamybos srityje, svarbiausia mūsų pareiga yra padėti draugiškai valstybei rimtai ir sąžiningai įvertinti konkurencinius pranašumus“, – nurodė E. Huangas.
