Importavo ir eksportavo daugiau
Nuo 2021-ųjų pradžios bendras prekių iš Lietuvos eksportas į Kiniją augo. Sausio mėnesį į šią šalį lietuviai eksportavo prekių už 17,38 mln. Eur. Vasarį ši suma didėjo iki 18,39 mln. Eur ir pamažu kildama birželį perkopė 20 mln. Eur ribą.
Rugpjūtį eksportuojamos prekės pasiekė rekordinę šių metų sumą ir sudarė 27,58 mln. Eur, o naujausiais, lapkričio mėnesio duomenimis, per šį mėnesį Lietuva į Kiniją eksportavo prekių už 20,32 mln. Eur.
Svarbu paminėti, kad Lietuva Taivaniečių atstovybę šalyje atidarė lapkričio 18 dieną, dėl ko Kinija minėto mėnesio gale su Lietuva pažemino diplomatinio atstovavimo lygį, tad nors įtampų būta ir iki tol, būtų galima daryti išvadą, jog realesnė situacija prekyboje, tikėtina, atsispindės gruodį, kai buvo pranešta apie pirmuosius iš Lietuvos gabentų prekių sulaikymus bei trikdžius neišmuitinant prekių.
Kalbant konkrečiai apie lietuviškų prekių eksportą į šią šalį, jis 2021 lapkritį, lyginant su atitinkamu mėnesiu 2020-aisiais, buvo 5 proc. didesnis.
Nuo 2021-ųjų pradžios buvo fiksuojamas ir bendras iš Kinijos į Lietuvą importuojamų prekių augimas.
2021-ųjų sausį buvo importuota prekių už 105 mln. Eur, kai birželį suma pasiekė 123 mln. Eur ir iki lapkričio sparčiai augo. Naujausiais lapkričio mėnesio duomenimis, Lietuva iš Kinijos importavo prekių už 153 mln. Eur, kas buvo 53,2 proc. daugiau nei 2020-ųjų lapkritį.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas bendrai tokį importo augimą aiškino siedamas su tuo, jog lietuviai prieš konfliktui dėl Taivano įsibėgėjant, siekė iš Kinijos atsivežti kuo daugiau prekių ir taip apsidrausti dėl galimai aštrėjančio konflikto.
Priima tas prekes, kurias apsimoka
Anot A. Izgorodino, bendrai, pažiūrėjus į lapkričio mėnesio eksporto duomenis atitinkamose kategorijose, jie rodo tam tikras tendencijas.
„Štai, tarkime, 2021-ųjų lapkritį lyginant su 2020 lapkričiu matyti, kad tik 13 kategorijų iš Lietuvos fiksavo eksporto į Kiniją padidėjimą, o 30 segmentų fiksavo eksporto į Kiniją nuosmukį.
Galima daryti prielaidą, kad tiems 30 segmentų nepasisekė dėl to, kad Kinija galimai galėjo riboti šių prekių srautą į savo šalį, nepriimti prekių. Viena tokių kategorijų – baldai“, – sakė jis.
Remiantis statistikos departamento duomenimis, 2020-ųjų lapkritį į šią šalį buvo eksportuota baldų už 3,4 mln. Eur, kai 2021-ųjų lapkritį suma mažėjo iki 2,6 mln. Eur.
„Taip pat į Kiniją lapkritį jau buvo 83 proc. mažiau eksportuojama ir medienos.
Iš šių segmentų jau galima daryti išvadą, kad gali būti, jog mūsų įmonės susidūrė su konkrečiomis problemomis Kinijoje ir ji neįleido mūsų gaminių“, – sakė ekonomistas, bet pridūrė, kad štai optikos ir medicinos prietaisų segmento eksportas, lyginant 2020-ųjų ir 2021-ųjų lapkritį, augo.
Statistikos departamento duomenys rodo, jog 2020-ųjų lapkritį šių prekių iš Lietuvos buvo eksportuota už 1,8 mln. Eur, o 2021-ųjų lapkritį eksportas jau sudarė 3,1 mln. Eur.
„Tai reiškia, kad Kinija kerta per tas prekių kategorijas, kur gali rasti pakaitalą kitose valstybėse. Štai medieną ir baldus tu gali importuoti ne tik iš Lietuvos, bet optikos ir lazerių – nelabai, nes tai yra aukštos pridėtinės vertės prekės ir pakaitalų nėra.
Tai reiškia, kad žaidimas tampa labai pragmatiškas, nes viešojoje erdvėje Kinija griežia dantį ir sako, kad prekių neįleis, bet realiai jie neįleidžia tik tų prekių, kurių pakaitalą gali rasti kitur“, – išvadas darė jis.
Ruošdamiesi prekybos karui importavo prekes
„Ne mažiau įdomias tendencijas rodo ir bendras importo iš Kinijos į Lietuvą pokytis“, – sakė A. Izgorodinas.
Čia svarbu pažymėti, jog dar gegužę Lietuva oficialiai pasitraukė iš 17+1 bendradarbiavimo formato su Kinija, o liepos mėnesį buvo pranešta apie Taivano atstovybės planus Lietuvoje atidaryti savo atstovybę.
Nuo birželio mėnesio buvo fiksuojamas dviženklis importo iš Kinijos augimas. 2020-ųjų birželį, lyginant su 2021-ųjų birželiu, jis augo 36,8 proc., liepą – 38,4 proc., rugpjūtį – 51,3 proc., o lapkritį – 53,2 proc.
„Tai susiję su keliais aspektais. Pirmiausia, kad tuo metu mūsų pramonė labai sparčiai augo, o antras dalykas, kad jei pasižiūrėtume paskutinius keletą mėnesių, tas augimas yra labai spartus. Tai reiškia galima daryti išvadą, kad mūsų importuotojai kaupė prekių atsargas iš Kinijos, importavo daugiau prekių avansu, nes jau buvo aišku, kad situacija bus karšta ir masiškai pradėjo importuoti tam tikras prekes“, – sakė jis.
Kaip pabrėžė, 2021-ųjų lapkritį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2020-aisiais, net 53 kategorijos fiksavo importo iš Kinijos šuolį, o tuo tarpu 26 kategorijos fiksavo importo kritimą.
„Yra tendencija, kad įmonės masiškai ruošėsi didesniam prekybos karui ir avansu importavo prekes iš Kinijos“, – sakė A. Izgorodinas.
Aiškiau bus matyti netrukus
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, jog tikėtina, kad prekybos duomenys gerokai atsilieka.
„Būtent spalį ir lapkritį iš Lietuvos išsiųsta produkcija ir susidūrė su problemomis, kai nebuvo galima išmuitinti prekių ir dalis konteinerių buvo nukreipta į kitas šalis, todėl lapkričio mėnesio duomenys pagal šalies gavėjos datą kiek geriau parodo situaciją, tačiau jie dar gali būti revizuoti pakeičiant gavėjo šalį į kitą.
O tai, kad bent lietuviškos kilmės eksportas lapkritį buvo 5 proc. didesnis negu prieš metus, rodo, eksportuotojai lapkritį dar gana drąsiai siuntė krovinius į Kiniją ir tik medienos eksportuotojai, susidūrę su problemomis dar rudens pradžioje, jau beveik buvo sustabdę eksportą“, – komentavo jis.
„O tai, kad importas (lapkritį – red.) augo 53 proc. aiškiai rodo, kad lietuviai ankstyvą rudenį skubėjo apsirūpinti prekėmis iš Kinijos ir galbūt pirko netgi labiau negu buvo būtina pagal einamus poreikius, bet tam, kad turėtų kuo didesnes atsargas, nors, aišku, įvertinkime ir tai, kad mažmeninė prekyba lapkritį ir gruodį klestėjo ir prekių pirkimai istoriškai buvo dideli“, – teigė jis.
Pasak T. Povilausko, visgi kokią įtaką prekybai padarė gruodžio mėnesį sutrikusios muitinės procedūros bei kiti trikdžiai, bus matyti tik metų pradžioje.
„Ir bent jau praėjusių metų gruodžio importo duomenys neturėjo rodyti didesnių neigiamų tendencijų ir importas iš Kinijos gruodį, matyt, buvo 40-50 proc. didesnis negu 2020 m. gruodį. Bet lietuviškos kilmės eksportas į Kiniją gruodį, manau, jau buvo mažesnis negu 2020 metų gruodį“, – prognozavo jis.
