Europos prekybos rūmų asociacijos „Eurochambres“ atliktos 52 tūkst. viso žemyno įmonių apklausos duomenimis, šiemet kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas neigiamą įtaką darys 64-75% Baltijos regiono verslų. Mūsų regione šis neraminantis rodiklis yra didesnis nei Europos vidurkis.
Baltijos šalių rūmų teigimu, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas buvo ilgalaike problema, kurią dar labiau paaštrino pandemijos nulemti rinkų disbalansai. Be to, regiono verslai susiduria su visų kvalifikacijų – aukštos, žemos ir vidutinės – darbo jėgos stygiumi, kuris riboja verslo plėtrą ir neleidžia patenkinti gamybos paklausos.
Šiame kontekste Baltijos valstybių prekybos ir pramonės rūmai atkreipia dėmesį, kad legali ir veiksminga imigracija iš trečiųjų šalių yra normalus, verslą ir visuomenes praturtinantis procesas, kurį tinkamai konstruojant, tobulinant ir valdant galima sukurti tvirtus pamatus inovacijoms ir augimui. Rūmai taip pat pastebi, kad daugumoje išsivysčiusių ES šalių migrantai sudaro apie 13% darbo jėgos, o Baltijos regione šis rodiklis tesiekia 3 proc.
Atsižvelgdami į verslo lūkesčius ir neraminančią padėtį, Baltijos rūmai kreipimesi savo šalių vyriausybių prašo aktyviai dalyvauti kuriant ir tobulinanti bendrąsias migracijos taisykles, taip pat migracijos klausimais artimiau bendradarbiauti mūsų regiono mastu, įskaitant, bet neapsiribojant tokiomis iniciatyvomis kaip bendroji Baltijos regiono trečiųjų šalių darbuotojų rinka ar suvienodintos Baltijos valstybių imigracijos ir trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimo procedūros. Rūmai taip pat savo vyriausybių prašo kuo skubiau tobulinti tokias opias vietas kaip keblus trečiose šalyse įgytų kvalifikacijų pripažinimas ar bendras darbo teisės lankstumas migracijos politikos kontekste.
„Jokiu būdu nesiūlome ignoruoti vietos darbo rinkos ugdymo ar lietuvių diasporos, tačiau norime aiškiai pasakyti, kad trečiųjų šalių darbuotojų įveiklinimas Lietuvoje ženkliai atsilieka nuo Vakarų Europos ar jau net tokių kaimyninių šalių kaip Lenkija. Teisingai valdomas imigracijos procesas neabejotinai sukurtų teigiamą impulsą verslui, visuomenei, kultūrai, inovacijoms.
Vis dėlto privalome aiškiai pasakyti, kad ligšiolinis trypčiojimas jau yra tapęs nuostolingu ir stabdančiu Lietuvos bei viso Baltijos regiono progresą, todėl savo vyriausybes prašome kuo skubiau sėstis prie diskusijų stalo ir imtis realių veiksmų“, – komentuoja LPPARA generalinė direktorė Giedrė Ražinskienė.
Bendrą kreipimąsi pasirašė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius, Latvijos prekybos ir pramonės rūmų prezidentas Aigars Rostovskis ir Estijos prekybos ir pramonės rūmų generalinis direktorius Mait Palts.
