Pagalbą vadino glaistu ant sienų
Įmonėms, patiriančioms sunkumų dėl Kinijos, valstybė žada paramą.
Planuojama, kad smulkiojo, vidutinio verslo atstovai bei didelės įmonės galės gauti iki 5 mln. Eur dydžio (įmonių grupei iki 10 mln. Eur) 36 mėn. trukmės paskolas apyvartinėms lėšoms finansuoti. Tam valstybė planuoja skirti 130 mln. eurų.
Kol kas šis paketas dar yra derinamas su Europos Komisija (EK), tačiau verslo atstovai jau dabar sako, kad tai – tik mosikavimas pagalbos vėliava.
„Ja mosikuojama aukštai, bet ji neatskleidžia pačios esmės, kas po visu tuo slypi. Iš viso 136 mln. Eur pagalba verslui yra lašas jūroje lyginant su tuo, su kuo verslas šiandien susiduria“, – „Delfi“ atvirai sakė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys bei Eksporto klubo pirmininkas Kęstutis Černeckas.
Pasak jo, šiandien nekalbama kokio dydžio bus lengvatinėms paskoloms siūlomos palūkanos, o neramina ir tai, jog sumą reikės grąžinti turint neilgą terminą.
„Norint verslui įsisavinti naujas rinkas kartais neužtenka ir 3-4 metų, o jei kalbame apie Azijos rinkas, planuotis reikėtų apie 5 metus.
Tai, kas yra dabar, yra tik glaistas ant sienos. Tokia parama neduos naudos dėl to, su kuo susiduriama šiandien. Tie 130 mln. yra lašas jūroje.
Jeigu tiesioginis eksportas sudaro 315 mln. Eur, lazeristai didelę dalį savo produkcijos į Kiniją eksportuoja per JAV įmones. Mes perspektyvoje turime galvoti apie pusę milijardo eksportą, o pagalba yra 136 mln., todėl tai, kas šiandien siūloma verslui, yra neadekvtaūs skaičiai“, – komentavo jis.
Paklaustas, ar kol valstybė su EK suderins galimybę verslui siūlyti lengvatines paskolas, šaukštai nebus po pietų, K. Černeckas sakė, jog minėtų pinigų reikėjo jau rugsėjo mėnesį, kai prasidėjo susidūrimai su eksporto problemomis.
„Nuo to laiko jos tik auga, o dabar turime penktą mėnesį, kai nėra jokio sprendimo.
Jeigu nemoki kažko daryti, nereikia ir daryti. Pirma išmoksti, o po to dirbi darbą, tai jeigu dabar mokaisi su svetimais pinigais, tai truputį atitinkamas ir požiūris“, – kritikos negailėjo jis.
Kalbėdamas apie palūkanas, kurių lengvatinėms paskoloms galėtų sulaukti verslas, atstovas tikino, kad jos įprastai daugiausiai siekia 4 proc.
„2-3 proc. tai būtų tas palūkanų lygis, kuris būtų suprantamas. Bet priekaištas tas, kad tų pinigų visiems neužteks, tai jeigu bėgdamas 5 km tu atsigerti gauni šaukštą vandens, ar numalšinsi troškulį? Žinoma, kad ne“, – teigė jis.
Finansuos iš „Invegos“ fondo lėšų
Kalbėdami apie lengvatines paskolas dėl Kinijos nukentėjusiam verslui, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistai patikslino, kad ši pagalbos „Tiesioginių COVID-19 paskolų“ priemonė, kuria galės pasinaudoti ir problemų dėl Kinijos turinčios įmonės, bus finansuojama iš „Invegos“ fonde esančių lėšų, o papildomų lėšų iš biudžeto šiai priemonei nereikės. Paramai numatyta skirti 130 mln. Eur.
„Šiuo metu projekte numatyta, kad bus suteikiamos tiesioginės „Invegos“ paskolos apyvartinėms lėšoms įmonių likvidumui užtikrinti.
Paskolos planuojamos teikti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir didelėms įmonėms, kurių vykdoma pagrindinė ekonominė veikla įtraukta į Karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą bei kurie pateiks įrodymus, kad neturi galimybės gauti finansavimo rinkoje prieinamomis sąlygomis.
Planuojama taikyti paskolų palūkanų norma nuo 0,1 proc. iki 0,69 proc., priklausomai nuo paskolos laikotarpio ir paskolos gavėjo statuso.
Maksimali paskolos trukmė – 3 metai. Maksimali paskolos suma – ne daugiau kaip 5 mln. eurų paskolos gavėjui (įmonių grupei – ne daugiau kaip 10 mln. eurų)“, – buvo teigiama gautuose ministerijos atsakymuose.
Taip pat buvo aiškinama, kad pagal priemonę planuojama teikti tiesiogines „Invegos“ paskolas, skirtas investicijoms finansuoti.
„Paskolos bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir didelėms įmonėms, kurių vykdoma pagrindinė veikla įtraukta į Karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą.
Paskolas planuojama teikti sumažintomis palūkanų normomis nuo 0,1 proc. iki 1,69 proc., priklausomai nuo paskolos laikotarpio ir paskolos gavėjo. Maksimali paskolos trukmė – 8 metai. Maksimali paskolos suma iki 3 mln. eurų, mažai įmonei neviršijant 50 proc. investicinio projekto išlaidų vertės“, – teigė ministerija.
Tiesa, kada priemone bus galima naudotis, kol kas lieka neaišku. Teigiama, kad jos prieinamumas verslui priklausys nuo derinimo su EK eigos. Po EK pritarimo būtų pasirašytas ministrės įsakymas ir priemonė pradėtų galioti.
Dar anksčiau ministerija teigė, kad artimiausiu metu planuojama pasiūlyti dar daugiau finansinės pagalbos priemonių verslui.
Tikisi didesnių sumų
Apie lengvatinėms paskoloms valstybės numatytą 130 mln. Eur sumą kiek anskčiau „Delfi“ pasisakė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Jis teigė, kad numatyta suma turėtų siekti bent 300 mln. Eur.
„Manau, kad apyvartinių paskolų reikėtų apie 300 mln. Eur, tačiau tikroji situacija pasimatys, kai išnaudosime tuos 130 mln. Eur.
Kitaip tariant, pirmiausia reikia EK paraginti priimti sprendimus, žiūrėti, kad pacientas išgyventų, o tada jau, kokias gydymo priemones jam taikyti.
Jeigu taip ilgai laikysime ir tempsime, dalis įmonių gali turėti labai daug problemų ir tai atsisuks pačiai Vyriausybei, nes jei įmonės pradės lūžinėti ir bankrutuoti dėl apyvartinių lėšų stygiaus, tada kiekvienas toks atvejis valdžiai bus kaip vinis į ....“, – sakė jis.
Kritikos negailėjo ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius.
„Visgi ateityje tikimės daugiau pinigų, lengvatinių kreditų, nes apyvartinių lėšų trūkumas yra triskart didesnis nei yra skiriama lėšų – 130 mln. Eur. Ši suma per maža ir neturi būti taip, kad kas pirmas pateikė paraišką, tas ir gavo lėšas, turi būti įtraukti visi nukentėję, nes sprendimai buvo priimti politiniu lygmeniu, vadinasi ir visi nukentėję turi teisę į paramą“, – kalbėjo jis.
