Kaip buvo teigiama „LNK žiniose“, kodėl sutartyje atsisakė sau naudingo punkto, „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) nekomentuoja, tik aiškina, kad be sutarties pakeitimų būtų patyrę milžiniškus nuostolius ir bankrutavę.

„Lietuvos geležinkelių“ grupė būtų patyrusi apie 7 mln. Eur nuostolių, nes nebūtų buvę apmokėta už mėnesį suteiktų paslaugų“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas ir tikino, kad sutarties su „Belaruskalij“ pakeitimus palaimino įmonės valdyba.

„Apie sutarties pakeitimą pereinant prie išankstinių mokėjimų pradėta kalbėti keli mėnesiai prieš tai, apie tokius planus buvo pristatyta valdyboje atsižvelgiant į rizikas, kurios kiltų įmonei neperėjus prie išankstinių mokėjimų“, – pridūrė M. Dubauskas.

Tiesa, ekspertai kalba griežčiau. Manoma, kad jei sutartis nebūtų pakeista prieš pat sankcijų įsigaliojimą, tranzitas būtų nutrauktas tą pačią dieną, kai tik sankcijos įsigaliojo.

„Neabejotinai būtų sustabdęs, tiesiog jie tą žinojo, kad sustos, tai darė, kad nesustotų, kadangi Lietuvos ir kiti bankai nebūtų finansavę to tranzito, nes, neabejotina, kad JAV sankcijos galioja bankams“, – žiniose sakė buvęs diplomatas Albinas Januška.

Pranešama, kad LTG ne tik savavališkai nutraukė sutartį, bet tai padarė slapta ir apie pakeitimus neįspėjo komisijos, kuri prižiūri nacionaliniam saugumui svarbius objektus.

„Apie pakeitimą buvo informuota valdyba, o apie šį pakeitimą Nacionalinė saugumo komisija nebuvo informuota, nes tuometiniu bendrovės vertinimu šis pakeitimas nebuvo esminis“, – aišikino M. Dubauskas.

Kazys Starkevičius

Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius tikino, kad toks įmonės priimtas sprendimas parodo, jog buvo bandoma apeiti sankcijas.

„Tokiu atveju reikėjo tartis ir kreipti į saugumo komisiją“, – sakė jis.

Kad valstybės įmonė privalėjo informuoti nacionaliniam saugumui svarbius objektus prižiūrinčią komisiją, teigė ir susisiekimo ministras.

„Komisijos vertinimu, ir tą komisiją yra konstatavusi ir tuos faktus yra pateikusi Vyriausybei, kad sutarties pakeitimai buvo esminiai“, – teigė Marius Skuodis.

Marius Skuodis

Visgi buvusį diplomatą A. Janušką stebino tai, kad net atleidus LTG vadovą Mantą Bartušką valstybės įmonė nepripažįsta savo kaltės.

„Jie, pasikeitus vadovui, galėtų peržiūrėti tai, ką jie padarė ir, kad suklydo ir nori ištaisyti, bet atrodo, kad ten niekas nepasikeitė. Jie toliau ginasi manipuliacijomis ir įrodinėja komisijai, kad jie neturėjo prievolės kreiptis į komisiją“, – kalbėjo jis.

Nacionaliniam saugumui svarbius objektus prižiūrinčiai komisijai atskleidus paskutinę akimirką padarytus LTG ir „Belaruskalij“ sutarties pakeitimus, ką daryti toliau, turės spręsti Vyriausybė. Ji išvadas žada pateikti iki sausio pabaigos.

„Delfi“ paviešintus naujus faktus skaitykite čia.