Įjungia „antiinfliacinį paketą“
Naujausiais duomenimis Lietuvoje metinė gruodžio mėn. infliacija tapo dviženklė ir siekė 10,7 proc. ir nors Lenkijoje šis rodiklis buvo mažesnis, kaimynai, siekiant pristabdyti kainų kilimą, nusiteikę imtis rimtų priemonių.
Kaip buvo skelbiama, Lenkijos valdžia paruošė vadinamąjį „antiinfliacinį skydą“.
Buvo skelbiama, kad Vyriausybė trims mėnesiams sumažins pridėtinės vertės mokestį (PVM) namų ūkiuose vartojamoms dujoms nuo 23 iki 8 proc., o elektrai taikomą PVM – 5 procentais. Taip pat bus laikinai sustabdyti akcizų ir PVM taikymas benzinui, jau nekalbant apie planus nuo vasario PVM mažinti ir maisto produktams.
Šiuo metu PVM maisto produktams Lenkijoje siekia 5 proc., tačiau jeigu pakeitimams būtų pritarta Europos Komisijos (EK), PVM tarifas maistui išvis būtų naikinamas ir siektų 0 proc., o tokie pokyčiai galiotų pusę metų nuo vasario mėnesio.
Tiesa, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad į Lenkiją apsipirkti važiuojantiems lietuviams maistas tokiu pačiu procentu neatpigtų, tačiau skirtumas vis tiek būtų juntamas, jau neklabant apie pokyčius, susijusius su degalų kainomis.
Šou – artėjant rinkimams?
Ž. Maurico teigimu, kaimynų užmojus kovoti su infliacija reikėtų vertinti labai atsargiai, nes, kaip teigė, jo manymu tikslas yra visai ne kova su augančiomis kainomis.
Kaip aiškino laidoje „Delfi tema“, pokyčiai mokesčių mažinime labiau susiję su artėjančiais Lenkijos parlamento rinkimais 2023-ųjų rudenį ir tiek esamų, tiek būsimų rinkėjų pamaloninimu.
„Prieš vėją nepapūsi, jeigu yra pasaulinės tendencijos (kainų augimo-red.), valstybė ilgai su jomis nepakovos, tendencijos anksčiau ar vėliau ateis ir bet koks mokesčių sumažinimas, ypatingai, jei tai yra kažkokios PVM lengvatos, ne visada pasiekia tikslą ir sumažina kainas. Tai mažina biudžeto įplaukas ir padidina korupciją, nes visi bando patekti po mažesniu tarifu.
Manau, kad trumpalaikė nauda infliacijos mažinime bus, ypač, turint omenyje, kad daug žmonių čia atvyksta iš aplinkinių valstybių įsigyti pigesnių maisto produktų. Tik bėda tame, kad netrukus pradės badyti akis, kaip tuos biudžeto netekimus kompensuoti ir kokios bus kitos alternatyvos, kokie kiti mokesčiai bus didinami.
<...> Aš PVM mažinimo maisto produktams nematyčiau kaip priemonės kovoti su infliacija“, – laidoje kalbėjo ekonomistas.
Paklaustas, kiek išvis valstybei yra realu pačiai sumažinti infliaciją šalyje, jis teigė, kad kuo šalis mažesnė, tuo galimybės tai padaryti menkesnės.
„Kalbant apie Lietuvą, galėtume ne taip agresyviai didinti darbo užmokestį viešajame sektoriuje, pensijas, bet tai socialiai jautrios temos, tai jei ir būtų toks sprendimas priimtas, būtų lėtesnis algų didinimo mastas.
Algų kėlimas sukelia lūkesčius. Viešajame sektoriuje didėja atlyginimai, pensijos, viskas auga ir tai sukuria naratyvą, kad atlyginimai tiesiog turi kilti, o kyla ir kainos. Tada galime įsisukti į tą spiralę ir po kelių metų sumažinti savo tarptautinį konkurencingumą“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Kiek lietuvių suplūs į Lenkiją ieškoti mažesnių degalų ir maisto kainų, ekonomistas teigė, priklausys ir nuo zloto valiutos kurso.
„Visgi manyčiau, kad srautai šiais metais tikrai turėtų būti didesni nei buvo 2020 ar 2021-aisiais. Tai lems ir ribojimų kelionėms nebuvimas, nepamirškime, kad Lenkijoje nėra ribojamas patekimas į prekybos centrus, nereikia galimybių pasų, todėl srautai gali būti pakankamai dideli.
Manyčiau, kad dar porą mėnesių Lietuvoje galime matyti dviženklę infliaciją, o pavasarį liks apie 5-6 proc., rudenį – 2-3 proc., nes, tikėtina, kad energetinių kainų krizė baigsis“, – prognozavo jis.
Lietuva eina kitu keliu
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, kalbėdama apie priemones, kurių imasi Lenkija mažinti infliacijai taip pat aiškino, jog jomis siekiama ne fiskalinių tikslų, o, kaip teigė ir Ž. Mauricas, paprasčiausiai ruošiamasi artėjančiams rinkimams.
„Lietuvoje yra tarybinių laikų siūlymas padaryti maisto produktų krepšelį su mažesniu PVM, kur būtų duona, majonezas, dešra ir tada visi būtų laimingi.
Bet čia yra keli momentai. Būtų sudėtinga išskirti, kuriems produktams taikyti mažesnį PVM, kuriems ne. Kitas dalykas, kad tuos paprastus produktus valgo tiek turtingas, tiek ne, ir mes taip pat dabar turime šildymo lengvatą.
Galbūt pagrindinė Vyriausybės kryptis čia yra didinti gyventojų pajamas, skatinti pajamų augimą per inovacijas ir mokslu paremtą verslą, kuris išgalėtų mokėti didesnius atlyginimus. <...>
Antra Vyriausybės kryptis, didinti mokytojų, gydytojų, socialinių darbuotojų, pareigūnų atlyginimus“, – sakė ji, o kaip trečią kryptį įvardijo mažiausiai uždirbančių pajamų didinimą ir sakė, kad bendrai, ministerijos manymu, reikėtų orientuotis ne į išlaidas, o į pajamas.
Viceministrė priminė, jog Lenkijoje PVM maistui nors ir yra mažesnis ir kol kas dar siekia 5 proc., bendras PVM yra didesnis nei Lietuvoje ir siekia 23 proc., o didžiąją dalį pasienio prekybos, kalbant apie į Lenkiją atvykstančius lietuvius, sudaro ne maisto prekių pardavimas.
