Komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė siūlo ekstremalios situacijos ar karantino atveju šią tvarką ateityje sugriežtinti – jas leisti skelbti tik tada, jeigu ribojama verslo veikla.
Seimas tokioms Darbo kodekso pataisoms po pateikimo yra pritaręs.
Jos numato, kad prastovų nebūtų galima skelbti vien todėl, kad paskelbta ekstremali situacija arba karantinas, sumažėjo klientų srautai ar darbo krūvis, darbuotojai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ar jie nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.
M. Lingė sako, kad norint paskelbti prastovas negalima remtis vien faktu, kad įvesta ekstremali situacija arba karantinas. Pasak jo, prastovos skelbimą ateityje reikėtų motyvuoti sąsajomis su valstybėje įvestais ribojimais.
Pasak M. Lingės, griežtinimas yra būtinas, nes skelbti karantinai dėl koronaviruso parodė, kad darbdaviai prastovomis piktnaudžiavo – nustatyta atvejų, kai prastovose turėję būti žmonės dirbo ir taip neteisėtai naudojosi valstybės parama.
Be to, darbdavius norima įpareigoti Valstybinei darbo inspekcijai pranešti ne tik apie prastovos pradžią, bet ir pabaigą bei pratęsimą. Tai reikėtų padaryti prieš vieną darbo dieną, o ne per vieną dieną, kaip dabar.
Ribojimai siūlomi ir darbdaviams, skelbsiantiems dalinę prastovą, kai darbo laikas sutrumpinamas ne mažiau kaip 40 proc., – jie privalėtų raštu nurodyti dienas, kai bus dirbama, darbo valandų pradžią ir pabaigą bei prastovos laiką.
Dar viena pataisa numato, kad per visą prastovos laiką darbuotojams turi būti mokama ne mažiau kaip minimali mėnesio alga (MMA), kuri nuo sausio siekia 730 eurų. Dabar pirmą mėnesį mokama MMA dydžio alga, o vėliau – 40 proc. MMA.