„Kalbėsimės apie tai, kokiomis priemonėmis galėtume užtikrinti efektyvų valstybės rezervą, reikiamų produktų ar prekių prieinamumą krizinėmis sąlygomis“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Seime svarstomos Valstybės rezervo įstatymo pataisos, kuriomis Žemės ūkio bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlo išplėsti valstybės rezervo formavimo galimybes. Tam Vyriausybė yra pritarusi.
Dabar įstatymas leidžia kaupti atsargas, kurių pirkimas valstybės lėšomis nustatytas pagal preliminariąsias viešojo pirkimo-pardavimo sutartis. Norima, kad būtų galimos ne tik šios, bet dar ir rezervavimo sutartys.
Jos leistų tiekėjui už nustatytą atlyginimą rezervuoti atsargas ir prireikus jas perduoti rezervo tvarkytojui už sutartyje nustatytą kainą. Tikimasi, kad tokios sutartys leis atsargų įsigyti valstybei palankiausiais būdais ir mažiausiais kaštais.
Dabar valstybės rezervo formavimas pagal preliminarias sutartis įpareigoja tiekėjus sudaryti susitarimą su pirkėju nežinant, ar pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta. Todėl kyla rizika, kad ekstremalių situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, tiekėjai gali jos nepasirašyti.
Parlamento teisininkai prieš Seimui įteisinant preliminarias sutartis, įspėjo, kad jos gali likti neįgyvendintos dėl daugelio priežasčių. Pasak jų, rezerve turėtų būti laikomos tik tokios atsargos, kurias, esant poreikiui, būtų galima iškart naudoti.
Valstybės rezervo formavimas pagal preliminarias sutartis įteisintas 2019 metų rudenį. Tada opozicijoje buvę konservatoriai tam priešinosi, tikindami, kad rezervas pavirs „virtualiu“, kad jį formuojant taupoma šalies ir piliečių saugumo sąskaita.
Pagal įstatymą atsargų duomenys yra įslaptinta informacija.