Pramonininkai tikisi, kad komitetas atkreips EBPO dėmesį į situaciją bei kreipsis į Pasaulio prekybos organizaciją (PSO), pranešė LPK.
Kreipimesi pažymima, kad ekonominį spaudimą verslas patiria nuo rugpjūčio, o paskutiniai Kinijos žingsniai veikia ne tik Lietuvą, bet ir Europos tiekimo grandines bei investuotojus.
Pramonininkų teigimu, Kinijoje stringa ne tik Lietuvos prekių ir krovinių deklaravimas, – kliūtys kuriamos ir Europos Sąjungos (ES) valstybių kroviniams, jei juose yra lietuviškų detalių.
LPK duomenimis, prekių išsiųsti š Kiniją negali daugiau nei 130 įmonių, šimtai konteinerių įstrigę Kinijos uostuose ir negalima jų persiųsti į kitas šalis. Be to, Lietuvos įmonėms sunku įsigyti žaliavų iš Kinijos net ir tada, kai jas užsako kita ES šalis, jei žinoma, kad galutinis žaliavų gavėjas bus Lietuva.
Anot LPK, partneriai iš Kinijos vengia bendradarbiauti, atšaukiami užsakymai, atsisakoma pratęsti kontraktus bei pradėti naujus, mažinamas lietuviškos produkcijos pardavimas, o Kinija spaudžia tarptautines bendroves, veikiančias Lietuvoje, nutraukti bendradarbiavimą su Lietuva.
Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, gruodžio pradžioje išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų. Kiek vėliau trikdžiai su Kinijos muitine buvo išsisprendę, tačiau netrukus įmonės vėl susidūrė su kliūtimis išmuitinant prekes.
Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, salos atstovybės atidarymo Vilniuje.