Ragina nedelsti
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius „Delfi“ kalbėjo, kad minėta 6 mln. Eur valdžios skirta parama bendrai nėra labai didelė suma, mat įmonės vien 2022-aisiais dėl pašlijusių santykių su Kinija gali patirti apie 300 mln. Eur nuostolių.
„6 mln., kurie skirti, yra skirti kelionėms, naujų rinkų paieškai, bet kad būtų skirta tiesioginė parama, kuri kompensuotų nuostolius, tokių priemonių negirdėjau. Mano manymu, tokių priemonių labai reikėtų.
Juk visi suprantame, kad įmonės problemų turėjo ne dėl savo kaltės ir, kad parodžius nuostolius įmonės galėtų pasinaudoti ir kitokia parama. Jos reikės“, – sakė jis.
Pasak atstovo, šiuo metu Europos Komisijoje (EK) taip pat yra derinamas 130 mln. eurų apyvartinių paskolų paketas, tačiau numatyta suma, kaip užsiminė, turėtų siekti bent 300 mln. Eur.
„Manau, kad apyvartinių paskolų reikėtų apie 300 mln. Eur, tačiau tikroji situacija pasimatys, kai išnaudosime tuos 130 mln. Eur.
Kitaip tariant, pirmiausia reikia EK paraginti priimti sprendimus, žiūrėti, kad pacientas išgyventų, o tada jau, kokias gydymo priemones jam taikyti.
Jeigu taip ilgai laikysime ir tempsime, dalis įmonių gali turėti labai daug problemų ir tai atsisuks pačiai Vyriausybei, nes jei įmonės pradės lūžinėti ir bankrutuoti dėl apyvartinių lėšų stygiaus, tada kiekvienas toks atvejis valdžiai bus kaip vinis į ....“, – sakė jis.
Tiesa, be skirtos paramos, kaip teigė, ne mažiau svarbūs ir tokie dalykai, kad parama nukentėjusiam verslui būtų pasiekiama greitai ir nesunkiai, nepildant gausybės dokumentų ar kaip galima labiau išvengiant biurokratijos. Taip pat reikėtų skubinti Europos Sąjungos struktūrines paramos priemones bei papildomą dėmesį skirti kelionėms į Lietuvai draugiškas Azijos šalis, ieškant naujų rinkų.
„Čia reikėtų mažiausiai ministrų lygmens, Inovacijų ir ekonomikos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos atstovų, o galbūt net premjerės, prezidento. Šiam dalykui reikia išsamiai ruoštis, kad padėtų pralaužti ledus“, – teigė V. Janulevičius.
Prošvaisčių nemato, tikisi daugiau pinigų
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius taip pat kalbėjo, kad įmonėms, kurios nukentėjo nuo Kinijos veiksmų, turėtų būti skirta didesnė parama.
„Verslas mėgsta sakyti, kad nėra didelių ar mažų pinigų, yra pinigai ir, šiuo atveju, Vyriausybė formuoja programą. Kad joje tik 6 mln. Eur, tai, matyt, tai tik pradžia, nes visų pinigų iškart vis tiek neišleis, o jei tai turės poveikį, tikimės, kad bus skirta daugiau lėšų.
Manau, kad santykių su Kinija pagerėjimas artimiausiu metu tikrai nenusimato. Verslas susidariusius sunkumus matuoja ne mėnesiais, o metais, nes kai reikėjo atstatyti rinkas po ankstesnių krizių, tai užėmė ilgesnius laikotarpius, ne metus ir ne du, kartais ir penkmečius, kol viskas yra performuojama.
Visgi ateityje tikimės daugiau pinigų, lengvatinių kreditų, nes apyvartinių lėšų trūkumas yra triskart didesnis nei yra skiriama lėšų – 130 mln. Eur. Ši suma per maža ir neturi būti taip, kad kas pirmas pateikė paraišką, tas ir gavo lėšas, turi būti įtraukti visi nukentėję, nes sprendimai buvo priimti politiniu lygmeniu, vadinasi ir visi nukentėję turi teisę į paramą“, – kalbėjo jis.
Bendrai, anot R. Varkulevičiaus, kol kas jokių gerų naujienų iš Kinijos negirdėti.
„Pasižiūrėjus į Kinijos spaudą, šalis demonstruoja tam tikrą nedraugiškumą Lietuvos atžvilgiu ir tie signalai, kurie ateina iš įmonių, jie yra nedžiuginantys. Kol kas prošvaisčių nėra.
Leisiu sau pasakyti, kad nedžiugina signalai ir iš EK, mūsų eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus pareiškimas, kad komisija kol kas neturi pakankamai duomenų dėl Kinijos elgesio. Turiu pasakyti, kad tai yra pakankamai neatsakinga.
Mes, kitos organizacijos, esame pateikę duomenų, kur aiškiai viskas matoma. Argi ne įrodymas, kai 1 tūkst. konteinerių stovi uostuose, Kinija kreipiasi į tokias organizacijas, kaip „Ikea“, „Volvo“, „Continental“, kad nenaudotų Lietuvoje pagamintų komponentų. Argi tai ne įrodymai? Kokių dar įrodymų reikia?“, – klausė jis.
Planuoja daugiau paramos
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai informavo, kad iš viso kol kas įmonėms yra numatyta pagalbos priemonių už 6 mln. Eur.
Iš jų, 5 mln. Eur, kaip tikino, numatyti pagalbos priemonei „Naujos galimybės LT“. Ši parama bus skirta įmonėms ir jų produkcijai užsienyje ar Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse parodose, mugėse ir verslo misijose pristatyti.
Likęs 1 mln. Eur – priemonei „Expo sertifikatas LT“, kuri skirta planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimui, įskaitant reikalingus bandymus ir tyrimus.
„Svarbu pabrėžti, kad pareiškėjais pagal priemonę „Expo sertifikatas LT“ ir galutiniais naudos gavėjais pagal priemonę „Naujos galimybės LT“ galės būti tik labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės.
Gauti finansavimą galės pretenduoti visi pareiškėjai, atitinkantys specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus, ne tik nuo Kinijos veiksmų nukentėjęs verslas“, – buvo teigiama ministerijos atsakymuose.
Taip pat aiškinama, kad abiejų priemonių projektų finansavimo sąlygų aprašai viešam aptarimui bus paskelbti sausio mėn. viduryje, o kvietimą gauti lėšas pagal šias priemones preliminariai planuojama paskelbti 2022 m. vasario mėnesį.
Pasiteiravus, ar ministerija numato papildomos paramos nukentėjusiam verslui skyrimą, buvo teigiama, jog tokie planai yra.
„Artimiausiu metu planuojama pasiūlyti dar daugiau finansinės pagalbos priemonių verslui“, – žadėjo ministerija.
Lietuva šiuo metu taip pat derasi su EK dėl galimybės sunkumų dėl Kinijos veiksmų patiriančioms įmonėms pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis bendrovių veiklai užtikrinti. Tam numatoma skirti 130 mln. eurų. Verslas galėtų gauti iki 5 mln. eurų dydžio paskolas apyvartinėms lėšoms.
„Planuojama, kad pagal priemonę smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai ir didelės įmonės galės gauti iki 5 mln. Eur dydžio (įmonių grupei iki 10 mln. Eur) 36 mėn. trukmės paskolas apyvartinėms lėšoms finansuoti“, – buvo aiškinama gautuose atsakymuose.
Šiuo metu yra parengta ir EK pritarimui gauti pateikta „Tiesioginių COVID-19 paskolų“ schema, pagal kurią planuojama sudaryti galimybę gauti lengvatines iki 5 mln. Eur dydžio (įmonių grupei iki 10 mln. Eur) paskolas apyvartinių lėšų finansavimui bei lengvatines iki 3 mln. Eur dydžio ir iki 8 metų trukmės paskolas investicinių projektų įgyvendinimui.
„Suteikiamų investicinių paskolų dydis negalės viršyti 30 proc. (labai mažai įmonei ir (ar) verslininkui, mažai įmonei – 50 proc., vidutinėms įmonėms – 40 proc.) projekto tinkamų išlaidų (materialaus ilgalaikio ir nematerialaus ilgalaikio turto) vertės. Šiomis paskolomis galės pasinaudoti ir priemonės sąlygas atitiksiančios, problemų dėl prekybos santykių su Kinija turinčios įmonės“, – teigė ministerijos atstovai.
