„Gauti finansavimą galės pretenduoti visi pareiškėjai, atitinkantys specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus, ne tik nuo Kinijos veiksmų nukentėjęs verslas. Pasiūlymai dėl abejų priemonių projektų atrankos kriterijų keitimo šiuo metu paskelbti viešam aptarimui“, – rašoma Eltai atsiųstame ministerijos komentare.
Ministerija akcentuoja, kad pareiškėjais pagal priemonę „Expo sertifikatas LT“ ir galutiniais naudos gavėjais pagal priemonę „Naujos galimybės LT“ (grupinis dalyvavimas) galės būti tik labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės. Priemones administruoja VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra.
Kaip buvo skelbta praėjusią savaitę, ministerija taip pat su Europos Komisija (EK) derina 130 mln. eurų vertės apyvartinių paskolų paketą. EIM teigimu, šiuo metu rengiami teisės aktų projektai dėl lengvatinių paskolų teikimo sunkumų dėl prekybos santykių su Kinija turinčioms įmonėms bei renkama informacija reikalinga notifikavimui po pokalbių su EK atstovais.
„Šiuo metu yra rengiamos priemonės teikimo sąlygos. Planuojama, kad pagal priemonę smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai ir didelės įmonės galės gauti iki 5 mln. eurų dydžio (įmonių grupei iki 10 mln. Eur) 24 mėn. trukmės paskolas apyvartinėms lėšoms finansuoti“, – aiškina ministerija.
Taip pat pabrėžiama, kad kriterijus atitinkančios, sunkumų dėl situacijos su Kinija patiriančios įmonės taip pat galės pasinaudoti ir COVID-19 paskolomis, kurios šiuo metu irgi yra derinamos su EK.
„Šiuo metu yra parengta ir Europos Komisijos pritarimui gauti pateikta „Tiesioginių COVID-19 paskolų“ schema, pagal kurią planuojama sudaryti galimybę gauti lengvatines iki 5 mln. eurų dydžio (įmonių grupei iki 10 mln. Eur) paskolas apyvartinių lėšų finansavimui bei lengvatines iki 3 mln. eurų dydžio ir iki 8 metų trukmės paskolas investicinių projektų įgyvendinimui.
Suteikiamų investicinių paskolų dydis negalės viršyti 30 proc. (labai mažai įmonei ir (ar) verslininkui, mažai įmonei – 50 proc., vidutinėms įmonėms – 40 proc.) projekto tinkamų išlaidų (materialaus ilgalaikio ir nematerialaus ilgalaikio turto) vertės. Šiomis paskolomis galės pasinaudoti ir priemonės sąlygas atitiksiančios, problemų dėl prekybos santykių su Kinija turinčios įmonės“, – pažymima Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atsakyme.
ELTA primena, kad gruodžio pradžioje Lietuvos gamintojai pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl to sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Vėliau žiniasklaidoje skelbta, kad Pekinas liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.
Lietuvos pramonininkai skaičiuoja dėl Kinijos veiksmų kitais metais galintys prarasti apie 300 mln. eurų.
Kinijos ir Lietuvos dvišaliai santykiai pašlijo lapkritį Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.
