„Delfi“ skaitytoja pasakojo norėjusi parduoti dirbtinę eglutę ir skelbimą įkėlusi į vieną iš skelbimo portalų. Netrukus, anot jos, moteris iš galimos pirkėjos, pasivadinusios Ekaterina, per „Viber“ programėlę sulaukė žinutės, kurioje buvo teigiama, kad ją domintų norima parduoti prekė.
Pirkėja, pardavimui įvykdyti, pasiūlė naudoti DPD sistemą į kurią atsiuntė specialią nuorodą. Kaip jos buvo aiškinama, ji turėjo veikt itarsi tarpininkas – pirkėjas į sistemą įdeda pinigus ir kai prekė gaunama, DPD jos pardavėjui perveda sutartą sumą, o iki tol lėšos guli pačios įmonės sąskaitoje ir esą taip garantuoja saugumą.
Tam, kad esą tokia schema pavyktų, Ekaterina iš pardavėjo paprašė banko kortelės duomenų. Buvo padiktuotas kortelės numeris, taip pat ir trijų skaitmenų kortelės patvirtinimo kodas, arba kitaip, CVC2 kodas, kuris reikalingas siekiant atlikti bet kokius mokėjimus internetu.
Kaip pasakojo moteris, šiuo atveju jai pasisekė, kad minėtoje sąskaitoje nebuvo lėšų, tačiau sukčiai taip pat lengvai nepasidavė. Jie moters paprašė į tą pačią savo sąskaitą persivesti tokią pačią pinigų sumą, kiek buvo prašoma už dirbtinę eglutę, 70 Eur.
„Sąskaitoje turite turėti sumą, lygią gautai sumai. Papildykite savo sąskaitą 70 Eur ir bandykite dar kartą“, – buvo rašoma žinutėje, tačiau pardavėja į jokias kalbas, kilus įtarimams, kad galimai čia darbuojasi sukčiai, nebesileido.
Kaip aiškino, nutraukus susirašinėjimus dėl šio pardavimo, po keliolikos minučių pardavėja į „Viber“ programėlę vėl gavo žinutę, tačiau jau iš kito „pirkėjo“. Galiausiai moteris skelbimą išėmė.
Ar įmonei situacija žinoma, „Delfi“ pasiteiravo „DPD Lietuvos“ komunikacijos vadovo Tomo Vaišvilos.
„Tokių situacijų yra daug ir iš tikro jų vis daugėja. Jau praėjusiais metais per visas šventes sukčiai smarkiai suintensyvėjo.
Yra kuriami netikri puslapiai, kurie yra panašūs į mūsų. Jie galiausiai nuveda į netikrą banko svetainę arba į kažkokius mokėjimus.
Prieš šventes viskas suintensyvėja, nes žmonės perka daug, perka įvairiausiose svetainėse galbūt smarkiai nesigilindami“, – sakė jis.
Paklaustas, kaip su tokiais sukčiais kovojama, atstovas teigė, kad tai panašiau į kovą su vėjo malūnais.
„Apie visus atvejus mes pranešame „DPD“ grupei Prancūzijoje ir jie, kiek įmanoma, yra blokuojami.
Į mus kreipiasi ir klientai, kurie būna apgauti. Jie mums rašo laiškais, skundais ir panašiai“, – teigė atstovas.
Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis taip pat komentavo, kad aukščiau aprašomas atvejis, vienas iš daugelio sukčių naudojamų apgaulės būdų.
„Tokių ir panašių matome nuolat, jie keičiasi, naujus sukčiavimo būdus keičia seni.
Šiemet sukčiavimų registruojama 20 proc. daugiau nei pernai, nemaža dalis jų vyksta elektroninėje erdvėje.
Raginame žmones būti atidžiais, nereaguoti į gautus pasiūlymus, apsipirkinėti tik patikrintose ir žinomose el. parduotuvėse, neatidarinėti neaiškių gaunamų nuorodų“, – teigė jis.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė pasakojo, kad LBA duomenimis, per tris 2021 metų ketvirčius elektroninėje erdvėje veikiantys sukčiai iš gyventojų išviliojo 8 mln. EUR – beveik dvigubai didesnę pinigų sumą nei per visus praėjusius metus, kai šitaip netekta 4,8 mln. EUR.
„Pastaruoju metu sukčiai gyventojus dažnai atakuodavo suklastotais elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis (angl. phishing), telefono skambučiais. Dažniausiai tokio tipo atakų metu gyventojams siunčiami pranešimai atrodo panašūs į banko ar kitų institucijų, siekiant gauti internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis arba patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus. Analogiškų tikslų siekiama ir skambinant telefonu arba per populiarias pokalbių programėles ir prisistatant, pavyzdžiui, banko tarnautoju, neva užfiksavusiu įtartinas operacijas kliento sąskaitoje, arba siūlant pelningai investuoti savo lėšas.
Gana paplitęs, ypač dalykinėje komunikacijoje, yra ir susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas. Sukčiai įsilaužia į elektroninį susirašinėjimą tarp dviejų šalių, pavyzdžiui, prekės pirkėjo ir jos pardavėjo, ir sulaukę patogaus momento informuoja mokėtoją apie pasikeitusią banko sąskaitą. Tam, kad nepakliūtumėte į tokias pinkles, rekomenduojama sulaukus panašaus el. laiško pirmiausiai tiesiogiai susisiekti su prekės ar paslaugų tiekėju ir įsitikinti, kad informaciją gavote tikrai iš jo.
Dar vienas scenarijus, aprašytas ir skaitytojos istorijoje, susijęs su pirkimo bei pardavimo skelbimais socialiniuose tinkluose, kai apie pardavėją arba pirkėją pateikiama gana ribota informacija ir sudėtinga įsitikinti jo patikimumu, o, pasiūlius neįprastą, bet iš pirmo žvilgsnio įtarimų nekeliantį atsiskaitymo metodą, asmuo iš tiesų įtraukiamas į sukčiavimo schemą“, – sakė ji.
