„Nesimato, kad greitai ta infliacija užges. Matyt, kokį pusmetį teks pakentėti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Rudzkis.
Anot jo, pasibaigus žiemai, gamtinių dujų poreikis išliks aukštas, kadangi Europos valstybės dar turės užsipildyti dujų saugyklas. Be to, nors tarptautinėje Olandijos dujų biržoje pavasarį prognozuojamas kainų kritimas, nurodo ekonomistas, jos vis dar liks aukštos, kadangi didžioji dalis dujų atkeliauja iš Rusijos tiekėjo „Gazprom“, taikančio savąją kainų apskaičiavimo metodiką.
„Mes perkame dujas iš „Gazprom“, kurios (tiekiamos – ELTA) pagal patikrintą formulę su 6 ar 9 mėnesių pavėlavimu. Mums „Gazprom“ kainos kas mėnesį kol kas dar augs, nes jos visai kitaip skaičiuojamos: ne pagal tai, kas šią sekundę darosi biržoje, o integruojama pagal kelis mėnesius. Dujos mums brangs“, – konstatuoja ekspertas.
Nors sutinka, kad, pasibaigus šildymo sezonui, gamtinės dujos Europoje pamažu pigs, R. Rudzkis kol kas nemato ženklų, kad kris naftos kainos. Kadangi tiek dujų, tiek naftos dedamoji įskaičiuota į kone visų prekių savikainą, šios taip pat liks brangios, mano jis.
„Kai žiema pasibaigs, po to truputį (...) dujų kainos trauksis. Bet visai nebūtinai turi pigti nafta, kadangi kol kas nesimato, kad naftos kainos kitais metais bus gerokai žemesnės, nes pasaulyje buvo gerokai sumažintos investicijos į naftos gavybą. Tai reiškia, kad bus brangus transportavimas, brangus apdorojimas laukų žemdirbystei pavasarį. Brangios dujos daro brangias trąšas, brangi nafta ir brangios dujos daro brangų plastiką ir kitus naftos chemijos produktus“, – nurodo R. Rudzkis.
Pasak ekonomisto, greičiau galėtų kristi nebent elektros kainos – jei palankios oro sąlygos ateityje leis Skandinavijos valstybėms pagaminti daugiau elektros vėjo jėgainėse.
„Viskas, ko mes galime tikėtis greičiau, tai kad truputį atpigs elektros energija, nes mes ją didele dalimi perkame iš Skandinavijos šalių, o ten kainos pašoko nemaža dalimi dėl to, kad tiesiog trūko vėjo. Nevėjuotas laikotarpis stipriai pakėlė energijos kainas, nes pakankamai nemažą dalį elektros Europai gamina vėjo jėgainės“, – teigė R. Rudzkis.
ELTA primena, kad, pristatydamos savo ekonomines prognozes 2022 metams, Lietuvos finansų institucijos ir didieji komerciniai bankai prognozuoja 4–5,4 proc. metinę infliaciją. Finansų ministerija kitais metais numato 4 proc., Lietuvos bankas – 5,1 proc. kainų šuolį.
Tuo metu bankai SEB ir „Swedbank“ naujausiose prognozėse skaičiuoja atitinkamai 5,4 proc. ir 4,4 proc. metinę infliaciją.
Institucijų prognozėmis, energijos išteklių kainos turėtų stabilizuotis per kitų metų pirmą pusmetį.
