Pasak Turkijos statistikos tarnybos, vartotojų kainos praėjusį mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2020 metų mėnesiu, šoktelėjo iki 36,1 proc. Lapkritį šis skaičius sudarė 21,3 proc. Dabar jis yra didžiausias nuo 2002-ųjų spalio, kai infliacija buvo pasiekusi 33,45 proc. Pastarasis rodiklis fiksuotas likus mėnesiui iki R. T. Erdogano partijos atėjimo į valdžią.
Dabar infliacija daugiau nei septynis kartus viršija oficialią vyriausybės nubrėžtą ribą. Tai atspindi nuolatos vis silpnėjančią turkų perkamąją galią, kuri dar labiau pakenkė jau ir taip smunkantiems R. T. Erdogano reitingams.
R. T. Erdogano ilgalaikė sėkmė siejama su jo vyriausybės Turkijoje po 2001 metų finansų krizės įtvirtinta plėtra ir klestėjimu. Jo partija kitais metais atėjo į valdžią ir R. T. Erdoganas nuo tada jau du dešimtmečius dominuoja šalies politikoje.
Tačiau jo laukia sunkus kelias perrinkimo link. Kiti rinkimai turėtų būti surengti iki 2023 metų vidurio.
Turkijos valiuta lira pernai prarado apie 44 proc. savo vertės JAV dolerio atžvilgiu. Kritimas praėjusių metų pabaigoje suintensyvėjo, kai R. T. Erdoganas kelis kartus nurodė sumažinti palūkanų normas. Prezidento manymu, aukštos palūkanos yra „viso blogio tėvas ir motina“ ir sukelia, o ne mažina infliacijos augimą.
Kai R. T. Erdoganas praėjusį mėnesį paskelbė apie naujas paramos valiutai priemones, liros vertė dolerio atžvilgiu pasiekė istorines aukštumas. Tačiau nuo tada vertė vėl sumažėjo ir dar kartą kiek nusmuko, kai buvo paskelbti naujausi infliacijos duomenys.
