Sunkumai statybų sektoriui, internetinei prekybai

Laidoje „Piniginiai reikalai“ G. Šimkus paaiškino, kodėl Lietuvos ekonomikos pasiekimus šiais metais vadina sėkmės istorija.

Lietuvos ekonomika funkcionavo ir veikė geriau nei kai kurios kitos valstybės. Šiame kontekste ar galėjo būti geriau? Taip, jei nebūtų buvę viruso ir būtume turėję normalią raidą. O tokį pasvarstymą apibendrinimą leidau sau padaryti dėl to, kad praėjusiais metais kai Statistikos departamentas peržiūrėjo bendrojo vidaus produkto (BVP) skaičius. Pasirodo, kad mūsų šalies ekonomika nei kilo, nei krito ir tai tikrai gana išskirtinė dinamika Vakarų valstybių, kur daugiau valstybių patyrė ekonomikos nuostolius – kai kurios gana smarkius kryčius žemyn. Tad išlaikyti tą nei kritimą, nei augimą yra pakankamas pasiekimas, juolab kad šiais metais mūsų ekonomika auga pakankamai sparčiai ir prognozuojame, kad augs kiek daugiau nei 5 proc.“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Anot jo, tą pasiekti leido ir koordinuota pinigų politika Europos Sąjungoje ir Lietuvos Vyriausybės plačiai ir dosniai teikta pagalba, kuri leido išsaugoti darbo vietas, verslus ir gyventojų pajamas, kurios po to į ekonomiką grįžo per vartojimą.

Visus metus buvo kalbama apie tai, kad parama leido išsilaikyti įmonėms zombiams, tačiau metų pabaigoje pamatysime bankrotų bangą. Nors tai ir neįvyko, G. Šimkus prognozuoja, kad kitais metais sunku gali būti statybų sektoriui.

Gediminas Šimkus

„Bankrotai nėra pats blogis savaime. Nepasisekę verslai ir turi pasitraukti, užleisti vietą naujiems. Plati valstybės pagalba padeda ir tiems, kas būtų buvęs apskritai būtų bankrutavęs, bet išgyveno, bet to nereikia sudramatizuoti. Manau žymiai blogiau būtų, jei būtų bankrutavę tie, kurie neturėjo bankrutuoti. Kitas dalykas, jog buvo ir įstatyminiai pakeitimai, kurie tą bankroto galimybę ribojo, tai irgi tas bankrotas skaičiais mažesnis ir galbūt tokio techninio charakterio.

Žvelgiant į ateitį, be abejo yra besikeičiantys vartojimo įpročiai, prekybos įpročiai. Yra tam tikros nišos, kurios susiduria su didesne rizika. Turbūt, kaip pavyzdžiui, statybų sektorius. Matome, kad Vilniuje statybinių kranų pakankamai daug, ir kituose didmiesčiuose, bet statybos kaip sektorius buvo vienas iš tų, kuris neaugo taip sparčiai kaip apdirbamoji gamyba, paslaugos, prekyba. Matome ir žaliavų kainų spurtą, ir statybos įmonės skundžiasi darbuotojų stygiumi, nes negali įsivežti iš trečiųjų šalių. Kai kuriuos projektus statybų įmonės pačios sustabdė, nes neapsimoka. Tame sektoriuje sunkesnė situacija, kad ir kaip tai skambėtų įdomiai, matant tuos Vilniaus kranus.

Kitas dalykas, ką parodė pandemija, kad apsipirkimas gali būti šaunus ir internetinėje prekyboje, bet mažesnių ar specifinių parduotuvių paklausa ima mažėti. Tie verslai, kurie orientavosi taip pat gali susidurti su didesne rizika. Žmonių įpročiai keičiasi pakankamai lėtai, iš tikrųjų pandemijos rezultatus, įpročių pasikeitimus matysime ne šiandien, ne tyroj, o po dar kažkurio laiko“, – komentavo G. Šimkus.

Perkamoji galia didės, bet ne taip sparčiai kaip anksčiau

Lietuvos bankas prognozuoja, kad kitais metais atlyginimai augs 8,2 proc. Didėsianti minimali alga apskritai skatins darbdavius didinti atlyginimus, dėl to verslas ne kartą minėjo, kad kyla iššūkis išlikti konkurencingiems rinkose, smarkiai nedidinti produkcijos kainos.

„Aš labai nenorėčiau, kad mūsų verslas būtų konkurencingas dėl mažų atlyginimų. Norėčiau, kad mūsų verslas būtų konkurencingas dėl kuriamos unikalios, išskirtinės pridėtinės vertės produkcijos, kuri leistų mokėti didelius atlyginimus. Kalbant apie darbo užmokestį, konkurencingumo tema nuolatos iškyla, tačiau mes vis dar tebesame konverguojanti valstybė. Tai yra pajamų lygiu besivejanti mūsų partneres Europos Sąjungoje, net jeigu palyginti su kaimyninėmis valstybėmis tai kainų lygiu Lietuvoje, ypač paslaugų dalyje, mes esame pakankamai smarkiai atsiliekanti. Tai vėl tas konvergencijos faktas rodo, kad tam tikro potencialo ir galimybių atlyginimams augti yra, nes kartu su atlyginimų augimu reikia atsakyti ir kitą klausimo dalį – našumo augimas. Jei kartu su atlyginimais auga našumas, kuriama aukštesnė pridėtinė vertė, dirbama efektyviau tai reiškia, kad problemos kaip tokios nėra sukuriama.

Galbūt kai kuriems verslams ir kyla dėl to problemų, bet tai tik reiškia, kad reikia ieškoti efektyvesnių gamybos būdų. Pavyzdžiui, sparčiai auga darbo užmokestis, tai tiesa, darbuotojų dalis sukuriamoje pridėtinėje vertėje yra didžiausia per nepriklausomybės laikotarpį. Jei pasilyginame su kitomis valstybėmis, ES vidurkiu, net su Latvija, Estija, mes tik priartėjame prie to vidurkio. Tai reiškia, kad mes tiesiog priartėjame prie tų standartinių arba vidutinių dydžių, kurie yra kitose šalyse. Galima matuoti atotrūkį tiek našumo, tiek darbo užmokesčio prasme. Mes artėjame prie ES vidurkio, bet tas atstumas darbo užmokesčio ir našumo konvergavimosi išlieka panašus tarpusavyje. Tai vėlgi šiuo metu mes tokios problemos neįžvelgiame, bet labai svarbu investuoti į gamybos priemones, kurti naujus produktus, investuoti į švietimą, darbuotojų perkvalifikavimą, nes ši situacija nėra amžina ir kažkurioje vietoje ta problema gali kilti“, – komentuoja G. Šimkus.

Viktorija Chockevičiūtė, Gediminas Šimkus

Jis nurodo, kad kitais metais pajamos tikrai padidės daugeliui. Tad ir smarkiau didėsiančios kainos perkamosios galios nesumažins.

„Pažiūrėkime į tai, kaip didinama minimali mėnesinė alga ir nuo šio padidinimo atsispiria labai daug gaunamo darbo užmokesčio, ypač iki medianos, nes atotrūkis nėra jau toks didelis. Tai manau, kad iš tikrųjų daug kas matys tą pajamų padidėjimą. Žmonės keičia darbus ir pradeda dirbti kitą darbą, žmonės tiesiog psichologiškai neužskaito to taip, kaip darbo užmokesčio padidėjimo, bet jų turima ir disponuojama pinigų suma yra didesnė.

Pasiremsiu prognozėmis, mes kitais metais prognozuojame 5,1 proc. vidutinę infliaciją metinę, o darbo užmokesčio augimą 8,2 proc. Tai vėlgi perkamoji galia padidės, galbūt ne taip sparčiai kaip anksčiau“, – sako G. Šimkus.

Jis nurodo, kad šiuo metu infliacija suintensyvėjo dėl stipraus energetinių ir žaliavų kainų šoko.

„Tai išorės veiksnių, bendrai visame pasaulyje nulemtas kainų didėjimas. Tai nėra nei Lietuvos, nei Latvijos išskirtinumas. Net ne ES, ne JAV, bet apskritai pasaulinis dalykas. Prie to prisideda tiekimo trikdžiai, kas vėl brangina. Paklausos, pasiūlos disbalansai, nes paklausa nespėja paskui pasiūlą ir tada elementariai padidinamos kainos.

Šitame kontekste mes turime infliacijos arba kainų augimo kuprą. Skaičiuojame, matome iš finansinių priemonių, kad žaliavų išteklių kainos turėtų moderuotis kitais metais ir tai atitinkamai turėtų atsispindėti bendrame kainų lygyje, Tai metų sandūroje kitų metų pradžioje skaičiai gali būti dideli, bet numatoma, kad infliacija Lietuvoje turėtų grįžti į tokius mums labiau įprastus skaičius kitų metų pabaigoje“, – teigia Lietuvos banko vadovas.

Gediminas Šimkus

Jis įvardija, kad augant kainoms, su pajamų nelygybe padeda kovoti ir minimalios algos padidinimas, ir senatvės pensijos padidinimas, ir kiti priimti sprendimai dėl socialinės paramos.

„Bet apskritai pajamų nelygybė Lietuvoje iš tiesų yra problema, tai yra viena tų priežasčių, kodėl visuomenėje turime tokį nesusikalbėjimą šioje vietoje. Iš vienos pusės ekonomistai kalba, kad auga darbo užmokestis, yra perkamosios galios didėjimas, ryškus nedarbo sumažėjimas, bet iš kitos pusės ne visi žmonės tą jaučia, nes yra daugiau uždirbantys žmonės, kurie gyvena pasiturinčius gyvenimus ir yra nemaža žmonių dalis, kurie ir klausia, kaip čia taip vyksta, nes mano pajamos nedidelės ir aš vis tiek negaliu įpirkti daug ar tiek, kiek norėčiau. Tas pajamų nelygybės klausimas yra pakankamai aktualus ir reikalaujantis sprendimų“, – pamini pašnekovas.

NT ar automobilių mokesčiuose – išimtys senjorams

Kalbėdamas apie mokestinę sistemą, G. Šimkus tvirtina, kad nauji mokesčiai neturėtų savaime būti tikslas.

„Svarbu, kad sukurtume tokią mokesčių sistemą, kuri užtikrina horizontalų mokesčių teisingumą ir vertikalų. Tai, kad daugiau uždirbantys ir sumokėtų daugiau, daugiau turintys ir mokėtų daugiau mokesčių ir, kad žmonės gaunantys panašias pajamas, jeigu dengia stogus asmuo dirbantis įmonėje, jis būtų ir mokėtų mokesčius tokius pačius, kaip dirbantis pagal individualią veiklą ar pasirinkęs kitą veiklos formą. Deja, Lietuvoje taip nėra. Čia atsiranda vidinio neteisingumo elementai, kurie turėtų būti sprendžiami. Tai reiškia mažinama tokia apmokestinimų formų įvairovė. Vien tai turbūt leistų didinti įplaukas į biudžetą.

Kita vertus, jei žvelgiame į mokesčių struktūrą tai matome, kad turto mokesčiai turi svarbesnę dalį valstybės pajamose. Taršos mokesčiai turi didesnę dalį. Tai rodo ir tam tikras kryptis, apie tai kalba ir kitos tarptautinės organizacijos, kad tai yra tos sritys, kuriose jūs galite siekti ne tik biudžeto pajamų, bet ir tam tikrų kitų tikslų. Pavyzdžiui, kova su klimato kaita, kova su tarša“, – teigia G. Šimkus.

Paklaustas apie naujai siūlomą automobilių mokestį G. Šimkus atsako, kad Lietuvos bankas siūlymo kol kas nevertino, tačiau reiktų vengti, kad nauji mokesčiai dar labiau nepadidintų nelygybės.

Gediminas Šimkus

„Mes palaikome kryptį. Iš tikrųjų judėti su taršos mažinimu, klimato kaitos kryptimi, sveikesne aplinka susijusiais kuriančiais mokesčiai tikrai taip. Kartu neabejotinai labai svarbus kitas dalykas, kad su šitais mokesčiais mes išvengtume dar didesnio nelygybės padidėjimo. Ką mes kalbėjome prieš tai, kaip pavyzdžiui, kad nesigautų taip, kad tarkime taip yra, kad prastesnius labiau trešiančius automobilius turi skurdesni asmenys ir mes juos apmokestiname daugiau. Tai reiškia galbūt pereinamieji laikotarpiai, gal kokios kitos priemonės, galbūt tam tikros subsidijos leistų tą dalyką, tą efektą susilpninti.

Pavyzdžiui su NT panašiai, jog yra daug pensinio amžiaus žmonių, kurie gyvena tame pačiame Vilniaus centre ir jų būstas labai brangus, bet jų pajamos yra labai mažos. Tai reikia ieškoti sprendimo ir čia jau mokesčio dizaino klausimai, kaip tai padaryti. Vėlgi galbūt pensinio amžiaus žmonių neapmokestinti tokiu mokesčiu, gal numatyti pereinamus laikotarpius, kad tas mokestis nepadidintų socialinės ir pajamų nelygybės“, – svarstė G. Šimkus.

Rizikų kitais metais nemažai

Prognozuojant kitų metų ekonomikos augimą nevertinta, kaip galėtų paveikti Lietuvą Kinijos veiksmai. Kol kas tai viena iš rizikų, o jų – nemažai.

„Prognozės yra tam tikri centristiniai įverčiai, kurie įvertina informaciją, kuri buvo prognozių sudarymo metu. Tai pavyzdžiui, kas liečia Baltarusiją, mes darėme prielaidą, kad dingsta apie ketvirtadalį į Baltarusiją nukreipto eksporto, tų tokių katastrofinių su Kinija susijusių grėsmių mūsų prognozėse nėra, bet tai turbūt ir nėra tikslas, nes mes tai įvardijame kaip rizikas. Nes viešajame diskurse matome, kad yra ir pavienių skundų, ir yra apie atskiras įmones kalbama, ir apskritai apie neproporcingas kai kurių valstybių reakcijas riboti. Iš kitos pusės matome ir kitų verslų, kad jie randa būdų, kaip tas problemas spręsti. Mes tą dalyką matome kaip riziką ir atvirai įvardijame, bet su kuo sutinku, kad rizikų balansas yra į neigiamą pusę. Ta tokia aplinka visa, jeigu tos nepalankios tendencijos pildytųsi jos neigiamai veiktų mūsų BVP, kurio augimą kitais metais prognozuojame 3,6 proc.“, – paaiškino G. Šimkus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (34)