„Diversifikacija yra labai svarbu ir tai, ko verslui reikia (...) Ką mes norime padaryti, tai, kad tie pinigai techniškai „pasileistų“ metų pradžioje, o ne metų pabaigoje – tada, kada jų labiausiai reikia. Yra įmonių, kurios tuo naudosis, tą mes girdime ir rinkoje, ir tas bus“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.

Visgi, ar verslas sulauks kompensacijų už patirtus nuostolius dėl Kinijos nepriimamų lietuviškų prekių, A. Armonaitė tikina negalinti atsakyti, kol Ministrų Kabinetas to pakankamai išsamiai neaptarė. Tam esą reikalinga nauja pagalbos priemonė.

„Dėl konteinerių ir krovinių, jų nukreipimo naikinimo ar pan. reikalinga kita pagalbos priemonė. Girdime šį verslo lūkestį, tačiau dar reikia daugiau diskusijų Vyriausybei, nes ne visiems atrodo, kad tai yra svarbu. Dėl šitos priemonės diskusijas Vyriausybėje tęsime“, – patikino ministrė.

Ji taip pat įsitikinusi, kad, jei Kinijos taikomas spaudimas Lietuvos įmonėms tęsis, ateityje pagalbos priemonės verslui bus finansuojamos labiau, jų gali daugėti.

„Jei tai tęsis ir nesispręs, neatmetu galimybės, kad tų sumų ir pagalbos instrumentų reikės ir daugiau“, – teigė A. Armonaitė.

ELTA primena, kad Ministrų Kabinetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Finansų ministerijos parengtam siūlymui skirti 6 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų Kinijos spaudimą patyrusioms Lietuvos įmonėms.

Šios lėšos būtų skirtos skatinti verslą diversifikuoti rinkas ir ieškoti naujų prekybos partnerių kitose šalyse. Tą, anot ministerijos, būtina įgyvendinti kuo skubiau. Priemonę siūloma finansuoti Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, ją administruotų Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN).

A. Armonaitės teigimu, iš visų numatytų lėšų 5 mln. eurų bus skiriami priemonei „Naujos galimybės, kuria bus skatinamas įmonių produkcijos pristatymas užsienyje, jų dalyvavimas parodose ir verslo misijose“.

Likusia suma bus finansuojama „Expo sertifikatas“ priemonė, kuri bus skirta padengti produktų sertifikavimo išlaidas, įskaitant ir tam reikalingus bandymus bei tyrimus.

„Suprantame, kad, palyginus su visu problemos mastu, yra nedidelė priemonė, bet tikimės, kad tiems verslams, kurie proaktyviai ieško diversifikacijos galimybių, tai iš tiesų padės“,– posėdyje sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Pasak jos, šiuo metu Europos Komisija (EK) ir EIMIN derina ir 130 mln. eurų vertės apyvartinių paskolų paketą. Jį patvirtinus, maksimalus paskolos dydis, skiriamas įmonei, bus 5 mln. eurų. Paskolą verslas privalės grąžinti per metus.

„Šita priemonė jau yra EK. Deriname su ja, norime, kad procesas suktųsi kuo greičiau. Politiniu lygiu su EK turime labai gerą supratimą, kad Lietuvos verslui šitos pagalbos priemonės reikia labai operatyviai“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Anot EIMIN, šiuo metu sunkumų patiriančios šalies įmonės su valstybės pagalba gali pasiskolinti ir mokėti ribotas palūkanas arba gauti paskolas su valstybės garantija. Šias pagalbos priemones administruoja bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).

Gruodžio pradžioje Lietuvos gamintojai pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Vėliau žiniasklaidoje skelbta, kad Pekinas liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.

Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.

Lietuvos pramonininkai skaičiuoja dėl Kinijos veiksmų kitais metais galintys prarasti apie 300 mln. eurų.

Kinijos ir Lietuvos dvišaliai santykiai pašlijo lapkritį Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „vienos Kinijos“ principą.