Šios lėšos būtų skirtos skatinti verslą diversifikuoti rinkas ir ieškoti naujų prekybos partnerių kitose šalyse. Tą, anot ministerijos, būtina įgyvendinti kuo skubiau. Priemonę siūloma finansuoti Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, ją administruotų Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Kaip teigiama parengtame nutarimo projekte, Kinija nepriima lietuviškos kilmės ar kitų šalių kilmę turinčių prekių iš Lietuvos, atmetamos muitinės deklaracijos, todėl Lietuvos verslas patiria sunkumų.

„Reaguojant į Lietuvos verslo problemas dėl minėtų Kinijos Liaudies Respublikos veiksmų ir siekiant padėti verslui ieškoti naujų rinkų, planuojama įgyvendinti priemones, skirtas naujų užsienio rinkų paieškai ir esamų rinkų plėtrai“, – rašoma projekte.

ELTA primena, kad gruodžio pradžioje Lietuvos gamintojai pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Vėliau žiniasklaidoje skelbta, kad Pekinas liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.

Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.
Lietuvos pramonininkai skaičiuoja dėl Kinijos veiksmų kitais metais galintys prarasti apie 300 mln. eurų.

Kinijos ir Lietuvos dvišaliai santykiai pašlijo lapkritį Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)