Imtis būtent produktyvumo, o ne kainų didinimo verslininkus ragina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė. Ji laikosi pozicijos, kad minimalią algą buvo būtina didinti tam, jog darbuotojų pajamų augimas leistų bent kažkiek atsverti augančią infliaciją.

Vis dėlto komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas yra įsitikinęs, kad augantis minimalus darbo užmokestis bus vienas iš veiksnių, prisidedančių prie kainų augimo. Pasak jo, būtent per kainų didinimą verslininkai kitais metais stengsis padengti bet kokius augančius įmonės kaštus, kadangi įmonių rezervai, ekonomisto vertinimu, greičiausiai nebebus tokie dideli kaip šiemet.

„Įmonės šiuo metu atlyginimų augimą dengia iš dviejų šaltinių: apyvartos augimo ir iš vidinių rezervų. Įmonių indėliai bankuose per kovidą gana stipriai padidėjo, tai reiškia, kad įmonės turėjo kažkiek rezervo. Bet labai svarbu, kad įmonės kitais metais galbūt investuos į plėtrą, turės aktyviau grąžinti skolas valstybei. Tai reiškia, kad tų vidinių atsargų nebus tiek, kiek buvo šiais metais. Todėl, jeigu bet koks sąnaudų elementas įmonėms pakils, jos atitinkamai kels ir kainas“, – Eltai kalbėjo A. Izgorodinas.

D. Arlauskas: augančius atlyginimus bandant atsverti kainų didinimu, dalis verslų tiesiog „užsilenks“

Tai, kad atlyginimų augimas šalyje pastaraisiais metais buvo grindžiamas ne išaugusiu produktyvumu, o kitais finansiniais šaltiniais, pažymi ir D. Arlauskas. Jis yra įsitikinęs, kad MMA didinimas kelti kainas vers būtent tuos sektorius, kurie generuoja mažesnes pajamas, bei įmones, kurios veiklą vykdo regionuose.

„Atlyginimai stipriai viršija produktyvumą. Mes kol kas gyvename išorinių finansavimo šaltinių dėka, kurie didina valstybės įsipareigojimus. Kaip šeima: gyvena gerai, bet gyvena iš lizinguojamų prekių, iš paskolų. Lyg ir viskas gerai, bet situacijai pablogėjus šeima netenka ir automobilio, televizorių ir butų, kurie pirkti už svetimus pinigus. Maždaug tokia dabar situacija“, – aiškino Darbdavių konfederacijos vadovas, kartu pridurdamas, kad augančius kaštus įmonės pirmiausiai bandys padengti didindamos savo produktų kainas.

„Akivaizdu, kad visos padidėjusios sąnaudos atsidurs pirmiausiai ant vartotojų pečių. Mes labiau turėtume kalbėti apie žmones, kuriems tarsi atlyginimai ir didėja, bet realiai tai suvalgo infliacija“, – tikino jis.

Danas Arlauskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Vis dėlto kainų didinimas, pasak D. Arlausko, ne visoms įmonėms leis susitvarkyti su atlyginimų kėlimo iššūkiais. Jis neatmeta, kad siekiant išgyventi, daliai įmonių padidinus produktų ar paslaugų kainas, pirkėjai šių prekių tiesiog atsisakys. Todėl LDK prezidentas neatmeta, kad dalis verslų tiesiog bus priversti nutraukti veiklą.

„Nė vienoje Europos Sąjungos šalyje infliacija nedidėja taip, kaip pas mus. Viskas bus permesta ant vartotojų pečių. Dalis paslaugų ir prekių bus nepatrauklios vartotojams. Vadinasi, dalis verslų „užsilenks“. Bet toks gyvenimas. Matyt, visada taip buvo ir bus“, – dėstė jis.

Darbdavių atstovas neabejoja, kad itin spartus minimalios algos didinimas taip pat prisidės prie kainų augimo, kuris Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais buvo sparčiausias visoje Europos Sąjungoje. Visgi jis prognozuoja, kad infliacija kitais metais augs dar sparčiau.

„Premjerės buvo pasakyta, kad mes tikriausiai neišvengsime tolesnio infliacijos didėjimo. Dabar minimali alga yra padidinta, bet ji dar praktiškai yra nerealizuojama per finansinius srautus.

Pradedant nuo antro ketvirčio, aš manau, kad infliacija labai stipriai įsisiūbuos ir viršys net ir dabartinę. Ko gero, mes čia būsime čempionai visoje ES. Didele dalimi tai ir lemiama to, kad pas mus didėjo minimali mėnesinė alga“, – tvirtino D. Arlauskas, kartu pridurdamas, kad dėl to, jog itin spartus MMA didinimas gali sukelti ir infliacijos augimą, yra įspėjusios ir tarptautinės institucijos.

„Nei Tarptautinis valiutos fondas, nei Lietuvos bankas nerekomendavo taip drastiškai didinti atlyginimo, nes tai sukels infliaciją, ką mes dabar iš tikrųjų ir matome. Minimalus atlyginimas didina vidutinį, didėjant vidutiniam iškyla poreikis didinti minimalų ir mes tada įsisukame į atlyginimų didinimo spiralę, kuri savo ruožtu yra ir infliacijos spiralė“, – mano darbdavių atstovas.

I. Ruginienė: net baisiausiame košmare nesitikėjome, kad kainos kils taip, jog suplanuotas MMA padidėjimas nieko nebereikš

Nors I. Ruginienė ir sutinka, kad minimali alga skatina kitų darbuotojų atlyginimų didinimo poreikį, tačiau ji šį procesą laiko itin pozityviu. Todėl dar vasarą, vykstant deryboms dėl MMA didinimo, LPSK vadovė ragino ją kelti dar daugiau, nei sutarta šiuo metu. Atlyginimų didinimo būtinybę ji grindžia tuo, kad tik gaunantis pakankamas pajamas darbuotojas, pasak jos, gali dirbti kokybiškai bei prisidėti prie įmonės produktyvumo augimo. Būtent apie produktyvumą, o ne apie kainų didinimą profsąjungų atstovė paragino galvoti ir šalie darbdavius.

Inga Ruginienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Net ir bazines ekonomines žinias turintis žmogus gali pasakyti, kad produktyvumas yra visiškai nuo darbdavio priklausomas faktorius. Iš tiesų, jeigu mes norime neužsukti infliacijos spiralės, norime gyventi geriau ir kad atlyginimo pagaliau užtektų bent jau mūsų baziniams poreikiams – reikėtų didinti produktyvumą. Produktyvumą gali padidinti vienintelis asmuo – darbdavys, investuodamas į aukštąsias technologijas, procesus, investuodamas į darbuotoją per atlyginimą ir darbuotojo kvalifikaciją“, – tikino I. Ruginienė.

Minimali alga, LPSK pirmininkės nuomone, kyla nepakankamai sparčiai, kad atsvertų kainų augimą, tačiau yra reikalinga tam, kad darbuotojai galėtų bent kažkiek lengviau pakelti infliacijos naštą.

„Minimalios algos didinimas yra būtinas. Kitais metais jis didės turbūt sparčiausiai, bet to didėjimo spartumas yra nepakankamas, kadangi ir infliacija irgi sparčiai didėja. Turbūt net baisiausiame košmare nesitikėjome, kad kainos taip kils ir minimalios algos padidėjimas staiga jau nieko nebereikš“, – teigė ji.

Tuo metu darbdavių teiginius, kad MMA didinimas kaip tik bus vienas iš veiksnių, lemsiančių tolesnį kainų augimą, I. Ruginienė vadino „dūmų uždanga“, kuria bandoma pridengti kitus infliaciją lemiančius faktorius. Tam, kad verslininkams augančių atlyginimų nebereikėtų finansuoti per kainų didinimą, profsąjungų atstovė siūlo imtis priemonių, kurios lemtų įmonių produktyvumo augimą.

„Darbdaviai turi investuoti į produktyvumą ir pradėti imtis veiksmų. Kol jie to nedarys, tol mes taip ir gyvensime, kad kaltinsime vienas kitą, nemokėsime algų, nes pelnu dalintis nelabai kas nori. Sunkmečiu reikėtų daugiau pasidalinti su tais pačiais darbuotojais, daugiau į juos investuoti tam, kad jie padarytų daugiau. Ir tuomet ekonomikai tai bus tik teigiamas efektas“, – mano I. Ruginienė.

A. Izgorodinas: atlyginimai kyla ganėtinai stipriai, todėl įmonės tikrai atitinkamai kels ir kainas

Tuo metu A. Izgorodinas akcentuoja, kad sparčiai augant ir kitiems įmonių kaštams, darbdaviams didinti atlyginimus ir investuoti į produktyvumo didinimą nėra itin lengvas uždavinys. Todėl ekonomistas kelia klausimą, kokių veiksmų dėl verslo kaštų mažinimo kitose srityse imasi Vyriausybė.

„Labai lengva sakyti, kad verslas turi ieškoti sprendimų, investuoti į produktyvumą. O ką šitoje vietoje daro valstybė? Kiek žinau, valstybė labai mažai kompensuos įmonėms elektros pabrangimą. Jeigu valstybė sako, kad didės minimali alga, tada valstybė atitinkamai turi įmonėms labai stipriai padėti investuoti į produktyvumą, kad būtų tam tikra atsvara. Jeigu to balanso nebus, tai tą disbalansą mes visi pajausime per didesnes kainas“, – įsitikinęs jis.

Aleksandras Izgorodinas

Ekonomistas neabejoja, kad didinamas minimalus atlyginimas prisidės prie spartesnio infliacijos augimo. Jis pabrėžia, kad per pastaruosius keletą metų, net ir pandemijos sąlygomis, vidutinis atlyginimas Lietuvoje išaugo maždaug 20 proc. Todėl, pasak A. Izgorodino, kylant minimaliai algai, bei kitiems įmonių veiklos kaštams, verslininkai išaugusias išlaidas turės bandyti atsverti pajamomis iš didesnių parduodamų prekių kainų.

„Minimalios algos didinimas vienareikšmiškai prives prie spartesnės infliacijos per du aspektus. Pirma, tiesiogiai kils minimali alga, padidės ir kaštai įmonėms, kuriose dirba žmonės už minimalų atlyginimą. Bet didžiausias poveikis bus apskritai per aplinkui. Minimalios algos didinimas reiškia, kad įmonės atitinkamai turės kelti ir likusius atlyginimus tam, kad išlaikytų atotrūkį tarp to, kiek uždirba nekvalifikuoti ir kvalifikuoti žmonės. Tai reiškia, kad didės ir vidutinis atlyginimas“, – aiškino jis.

„Turint omenyje, kad įmonės šiuo metu patiria ir kitus kaštus: elektros, dujų kainų augimas, brangesnė nafta, tai reiškia, kad įmonėms kitais metais labai stipriai augs baziniai, bet labai svarbūs kaštai. Įmonės tiek, kiek išaugo arba dar padidės šie kaštai, atitinkamai kels ir kainas“, – pridūrė A. Izgorodinas.

Ekonomistas prognozuoja, kad spartus minimalios algos didinimas lems tai, kad kitais metais, net ir galimai sumažėjus energetikos išteklių kainoms, infliacija šalyje išliks itin sparti.

„Jeigu išsipildys geros prognozės, kad energetinių išteklių kaina stabilizuosis ar sumažės, tai reikš vieną dalyką: metinė infliacija ir jos tempas Lietuvoje sulėtės. Kainos kils, bet jos kils ne taip stipriai, kaip galėtų kilti lyginant su šiais metais. Jos vis tiek kils, kadangi kyla ne tik minimali alga, bet ir kiti darbo užmokesčiai. Atlyginimai kilo ganėtinai stipriai ir įmonės tikrai atitinkamai kels ir kainas. Manau, turėti didelių iliuzijų ir kažkokių gerų prognozių šioje vietoje nereikia“, – įsitikinęs A. Izgorodinas.

ELTA primena, kad spalį Vyriausybė apsisprendė nuo 2022 m. sausio 1 dienos didinti minimalią mėnesinę algą iki 730 eurų prieš mokesčius. Numatyta riba yra 13,7 proc. didesnė nei šiais metais. Taip pat nuo 3,93 iki 4,47 euro didinamas ir minimalus valandinis atlyginimas.

Kitais metais didės ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Visiems uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio jis kils nuo 400 iki 460 eurų. Iš viso minimalios pajamos kitais metais sieks 533 eurus „į rankas“.

Tuo metu Lietuvos bankas (LB) praėjusį pirmadienį paskelbė atnaujintas šių metų ekonomikos prognozes, kuriose numatomas 5,1 proc. šalies ūkio augimas, taip pat prognozuojama 4,5 proc. vidutinė metinė infliacija. Kitais metais numatomas dar didesnis vartotojų kainų augimas – prognozė didinama iki 5,1 proc.