Lietuvos bankas: tarp svarbiausių rizikų – Kinija
Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė kalbėjo, kad nors ateinantys metai neabejotinai atneš iššūkių, bendras šiuo metu prieinamos ekonominės informacijos vertinimas ir analizė leidžia prognozuoti, kad 2022 metai turėtų būti palankūs Lietuvos ekonomikai, o Lietuvos gyventojų ekonominė padėtis ir toliau gerės.
Pasak jos, 2022-aisias toliau sparčiai augs gyventojų pajamos. LB prognozuoja, kad atlyginimai didės daugiau nei 8 proc., taip pat augs pensijos, socialinės išmokos, minimali mėnesinė alga.
„Taigi vidutinis namų ūkis galės sau leisti daugiau vartoti, ir yra vilties, kad pasirinkimas kur lankytis ir ką įsigyti nebebus ribojamas atsinaujinančių karantinų“, – sakė specialistė.
Pagal naujausias LB prognozes, namų ūkių vartojimas kitais metais taip pat augs. Jis, kaip teigiama, didės beveik 6 proc.
„Žinoma, padangę metų pradžioje temdys išliksianti aukšta infliacija, tačiau jos įtaka žmonių piniginėms turėtų palaipsniui atslūgti.
Visų pirma, kylančių kainų našta gyventojams palengvės pasibaigus šildymo sezonui. O maždaug nuo metų vidurio kainų augimas turėtų gerokai sulėtėti, pradėjus mažėti energijos išteklių kainoms, išblėsus statistinės bazės efektui, laisvėjant pasiūlos trikdžiams pasaulinėse žaliavų rinkose“, – prognozavo ji.
2022-ieji verslui taip pat turėtų būti pakankamai sėkmingi, teigė K. Tamoševičienė. Anot jos, tai lems tai, kad vidaus paklausa išliks stipri, o eksporto rinkos turėtų toliau atsitiesti po pandemijos.
„LB prognozės žada 3,6 proc. BVP augimą, sparčią, daugiau nei 6 proc., investicijų plėtrą. Žinoma, verslas ir toliau turės ieškoti sprendimų intensyvėjant konkurencijai dėl darbuotojų – kelti atlyginimus, apmokyti sau reikalingus darbuotojus, investuoti į technologijas“, – sakė specialistė.
Paklausta apie svarbiausius rizikos šaltinius 2022-aisiais, ji teigė, kad jais išliks vis dar galimi netikėtumai dėl naujų viruso atmainų ir jų sukeliami trikdžiai pasaulinėse rinkose bei politinė įtampa su Kinija.
„Nors tiesioginis sumažėjusios prekybos su šia šalimi poveikis Lietuvos ekonomikai nebūtų didelis, nes eksportas į Kiniją sudaro vos 1 proc. viso Lietuvos eksporto, Kinija gali imtis nekonvencinių priemonių spaudimui kelti.
Todėl šioje istorijoje galimų scenarijų yra daug, Lietuvai gali tekti prisiimti ir didesnius ekonominius kaštus“, – sakė LB atstovė.
Mauricas: Lietuvos laukia testas
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas kalbėjo, kad lietuviams metų pradžia laukia kaip niekada sudėtinga, o antrąjį pusmetį situacija turėtų gerėti.
„Pirmas metų pusmetis bus sudėtingas. Pasivažinėsime amerikietiškais kalneliais.
Jei pirmieji kalneliai buvo dėl pandemijos ir suvaržymų, dabar jie bus dėl infliacijos ir prisidės Kinija, Baltarusijos reikalai. Todėl pirmas pusmetis bus įtempas.
Antrąjį pusmetį sumažės infliacijos spaudimas, tiekimo grandinių trikdžiai, atpigs kai kurios prekės. Tada augsime ne kainomis, bet realiu BVP augimu“, – prognozavo jis.
Visgi paprašytas įvardyti didžiausią iššūkį kitais metais, ekonomistas teigė, kad tai – tikimybė dar labiau išpūsti infliacijos burbulą.
„Tai vis dar yra pagrindinė grėsmė. Galime tapti greičiau brangia nei turtinga šalimi, juolab, kad Lenkija išdarinėja tokius dalykus ir žada mažinti tam tikrus mokesčius.
Kiti metai mums bus didysis testas, ar sugebėsime sunormalizuoti infliacijos augimą, ar dar keletą metų turėsime labai spartų jos augimą, o vėliau dėl to net sumažės mūsų tarptautinis konkurencingumas. Esame euro zonos šalis ir vieną kartą padidinus kainas, jas labai sunku sumažinti atgal“, – įspėjo jis.
Kalbėdamas apie Kinija bei Baltarusiją, ekonomistas pridūrė, kad nemažai reikalų laukia ir su šiomis valstybėms.
„ES nėra vieninga, sprendimai priimami lėtai, yra pakankamai daug biurokratijos ir jos daugėja. Europa šiandien yra ekonominis milžinas molinėmis kojomis.
Dabar, kai matome, kad pasaulis yra susiskaldęs į Rytus ir Vakarus, Europa patiria didelių grėsmių“, – sakė jis.
Povilauskas: kai kuriems sektoriams metai nebus tokie geri
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kalbėjo, kad kitąmet šalies BVP turėtų augti 3,6 proc., o didžiausiomis grėsmėmis išlieka infliacija, Lietuvos santykiai su Baltarusija ir Kinija bei tam tikri ekonominiai ribojimai susiję su pandemijos valdymu.
„Didžiausios grėsmės, galinčios daryti įtaką ekonomikos pokyčiams: 1) ilgiau negu tikimės užsitęsianti žaliavų ir ypač energetinių išteklių kainų infliacija, kuri darytų neigiamą įtaką namų ūkių vartojimui 2) jeigu toliau aštrėtų konfliktas tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei tarp Lietuvos ir Kinijos ir tai vestų į naujas sankcijas ir įvairius ribojimus. Prie to galima pridėti Rusijos agresijos Ukrainos atžvilgiu paaštrėjimą, kuris lemtų įvairias sankcijas Rusijai ir jos atsakomuosius veiksmus 3) jeigu dėl „omikron“ atmainos plitimo būtų neišvengta tam tikrų ekonominių veiklų ribojimų“, – teigė jis.
Kiti metai, kaip prognozavo, bus prastesni pramonei, mat tokio paties augimo tikėtis nebereikėtų, taip pat – transporto sektoriui.
„Transporto sektoriaus indėlis į ekonomiką bus kuklesnis ne tik dėl su Baltarusija susijusių problemų, bet ir dėl kitais metais įsigaliojančio Mobilumo paketo punkto dėl vilkikų grąžinimo į registracijos šalį.
Iš tų sektorių, kurie turėtų toliau gerai laikytis, išskirčiau IT sektorių, profesinių, mokslinių, techninių paslaugų sektorių. Taip pat galima tikėtis augimo ir iš statybų sektoriaus, nes tiek būsto, tiek ir negyvenamųjų patalpų statybų užsakymų neturėtų trūkti.
Jeigu suvaldysime pandemiją, kitąmet turėtų toliau augti paslaugų vartojimas, o prekių vartojimas jau augti kukliau.
Kitąmet pagal vėliausiai atnaujintas prognozes tikimės 5,4 proc. vidutinės metinės infliacijos, tačiau tai, kad lapkritį infliacija viršijo lūkesčius, o gamtinių dujų ir elektros kainos gruodį dar auga, labai tikėtina, kad infliacija bus didesnė negu tikimės dabar“, – apie kitus metus kalbėjo jis.
T. Povilausko manymu, kitais metais VDU augs 8,7 proc. Privačiame sektoriuje jis didės maždaug 9 proc., valstybės sektoriuje – 8 proc.
„Jau žinome, kad kitąmet beveik 14 proc. didės minimali mėnesio alga, darbo rinkoje didesnė derybinė galia išliks darbuotojų rankose.
Apskritai, pastaruosius metus VDU faktas viršydavo ekonomistų prognozes, todėl tikimybė, kad taip atsitiks ir kitąmet, nėra jau tokia maža.
Nedarbas kitąmet turėtų toliau mažėti ir nuo šių metų 7,1 proc. kristi iki 6,5 proc., nes sparčiai augantis darbo užmokestis yra viena iš geriausių priemonių susigrąžinti darbuotojus, pasitraukusius iš darbo rinkos“, – sakė jis.
